Ellen MacArthur Foundation pateikė 2023 metų ataskaitą, kuri parodo, kad savanoriški įsipareigojimai mažinti vienkartinio plastiko naudojimą bus nepasiekti 2025 metais. Akivaizdus prioritetas turėtų būti skiriamas pakartotiniam naudojimui ir tą galima užtikrinti su griežtesniu reglamentavimu.
Pagrindiniai savanoriško susitarimo tikslai:
- Užtikrinti, kad 100 % plastikinės pakuotės būtų pakartotinai naudojama, perdirbama arba kompostuojama.
- Padidinti pakartotinai naudojamo plastiko (iš pakuočių) kiekį naujose pakuotėse.
- Sumažinti naujo plastiko naudojimą.
- Pradėti naudoti daugkartinio plastiko pakuotes (kur tai įmanoma).
- Panaikinti problematišką ar perteklinį plastiką.
Didelė dalis pačių didžiausių teršėjų (plastiko pakuotėmis) deklaruoja savo pakuočių rezultatus, tad galima matyti tiek bendrą tiek individualų progresą.
Bendri didžiausių teršėjų rezultatai:
Vienintelė sritis, kurioje yra progresas – perdirbo plastiko naudojime, bet jis yra akivaizdžiai nepakankamas pasiekti 2025 m. tikslus. Visose kitose srityse yra regresas arba menkaverčiai pokyčiai.
Galima išskirti ir didžiausius prekės ženklus, daugiausiai į rinką pateikiančių plastikinių pakuočių:
Ir taip itin neambicingi tikslai yra nepasiekiami, o dažnu atveju vyksta reikšmingas regresas.
Daugiausiai plastiko (ir tuo pačiu daugiausiai taršos sukuriančios) kompanijos yra Coca-Cola (3,4 mln. t.), Pepsico (2,6 mln. t.), Nestle (0,9 mln. t.). Mars nuo 2018 m. sugebėjo padidinti 14 % naujo plastiko pakuočių, nors sau kėlė tikslą sumažinti 25 % iki 2025 m. Geriausiai sekasi Henkel, kuri sumažino naujo plastiko naudojimą pakuotėse 22 % (nors iki 2025 m. tikslo dar toli – 33 %). Iš esmės visos įmonės padidinto perdirbto plastiko naudojimą pakuotėse, bet dalis visiškai minimaliai. Daugiausiai pasiekė padidino L’oreal – 21.8 %, bet iki 2025 m. tikslo trūksta dar tiek pat. L’oreal ir Danone 8 % padidino sutvarkomo plastiko kiekį, tačiau Henkel pradėjo išleisti 8 % daugiau net neperdirbamo plastiko. Galiausiai, dauguma prekių ženklų regresuoja su daugkartinių pakuočių verslo modeliais išskyrus SC Johnson.
Vienintelis dalykas, kuris leistų pakeisti situaciją – privalomi įpareigojimai ir ekomoduliacija per pakuotės mokestį už aplinkos teršimą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ministeriją atsisakyti “rožinių” akinių savanoriškiems susitarimams ir imtis realiai reguliuoti, kad Lietuvos ekonomika taptų žiedinė.