Žemės ūkis ir saulės energetika

Saulės šviesa – viena iš efektyviausių ir pigiausių atsinaujinančios energetikos rūšių. Lietuvoje jau geras dešimtmetis tokia energetika yra sėkmingai planuojama ir šiuo metu galima priskaičiuoti virš 250 MWp jau instaliuotos galios. Iki 2025 m. planuojama turėti 1 GWp, o 2030 m. – 2 GWp.

Idealiu atveju saulės šviesos elektrinėms būtų naudojama užstatyta erdvė – stogai, kitos statinių dalys, parkavimo aikštelės ar įvairiausia susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija. Dėl efektyvesnio didesnių elektrinio vystymosi ant lygių didelių teritorijų niekaip nebūtų apseinama be didelių teritorijų, kurios šiuo metu turi žemės ūkio paskirtį. Tai kiek žemės ūkio paskirties žemės reikėtų norint įgyvendinti užsibrėžtus saulės šviesos elektrinių planus iki 2030 m.? Vidutiniškai su visa saulės šviesos elektrinių infrastruktūra ant 1 ha žemės galima pasiekti apie 0.65 MWp (labai priklauso nuo to kur ir kaip įrengiama ir gali svyruoti nuo 0.5 iki 0.8). Valstybinio žemės fondo duomenimis, 2020 m. sausio 1 d. žemės ūkio naudmenos sudarė 3399068 ha, t. y. 52,02 proc. šalies ploto: 2976278 ha sudarė ariamoji žemė, 405714 ha – pievos ir natūralios ganyklos, 17075 ha – kolektyviniai sodai. Norint iki 2030 m. turėti 2 GWp vien iš žemės ūkio, tam reikėtų maždaug 3100 ha. Tai sudarytų mažiau nei 1 % visų Lietuvos žemės ūkio naudmenų.

Prioritetas visų pirma turėtų būti kreipiamas į daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimą. Dalis tokių atkuriamų teritorijų yra šalia ESO tinklų ir būtų tinkami saulės šviesos energetikos vystymui. Pavyzdžiu būtų galima laikyti Next2Sun vystomus saulės modulius. Tokie moduliai užima mažiau nei 1 % lauko ploto ir jiems nereikia jokio pagrindo ar liejimo. Taip pat jie nepakečia lietaus vandens pasiskirstymo ir sugeria tik apie 10 – 15 % ant to lauko patenkančios saulės šviesos, o tai reiškia, kad likę 85-90 % toliau patenka ant augalų. Įprastai tokių saulės modulių eiles skiria ne mažiau nei 8 metrai. Leidžiant nedideliu tankumu statyti saulės šviesos elektrines (nekeičiant žemės paskirties) ir deklaruoti daugiametes pievas ir ganyklas paskatintų naują žemės ūkio šaką Lietuvoje – energetinę pievininkystę.

Kitos prioritetinės teritorijos – mažiau palankios ūkininkauti vietovės. Vadovaujantis seniūnijų (519 iš viso) vidutiniu našumo balu (Vnb) yra 161 seniūnija turinti lygų ar mažesnį už 32 vidutinį našumo balą, t. y.  Vnb≤32, ir 59 seniūnijos, kurių vidutinis našumo balas atitinka sąlygą 33≤Vnb≤34. Bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas tose seniūnijose sudaro 1 025 102 ha. Taip pat prie mažiau palankių ūkininkauti vietovių yra priskiriamos teritorijos esančios potvynių užliejamose ir intensyvaus karsto seniūnijose. Itin daug mažo žemės našumo teritorijų yra Vilniaus apskrityje ir aplink ją, kaip tik ten, kur yra didžiausios galimybės prijungti saulės šviesos elektrines dėl draudimo statyti vėjo jėgaines. Įprastai ūkininkaujant tokiose teritorijose yra mokamos didesnės išmokos: didesnio intensyvumo gamtinių kliūčių (Vnb≤32) – 61,60 Eur/ha, mažesnio intensyvumo gamtinių kliūčių (33≤Vnb≤34) – 50,5 Eur/ha, intensyvaus karsto zonoje – 25 Eur/ha, potvynių užliejamos teritorijos – 25 Eur/ha. Sutaupyti pinigai galėtų būti skirti padidinti pagrindinę tiesioginę išmoką.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia žemės ūkio ministerija bendradarbiauti su energetikos ministerija ir palengvinti sąlygas vystyti saulės šviesos elektrines prioritetinėse žemės ūkio naudmenų teritorijose.