Spartesnio vystymo teritorijos

Vėjo energetikos parkai dažnai yra vystomi sąlyginai ilgą laikotarpį (gali trukti nuo kelių iki penketo ir daugiau metų). Toks sistemos lėtumas turi didžiulį neigiamą poveikį – toliau naudojamas iškastinis kuras (su milžinišku šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu) bei išsilaiko aukšta elektros energijos kaina (dabartinė iškastinį kurą naudojančių elektrinių savikaina yra gerokai didesnė nei saulės ar[…]

Atsinaujinančių išteklių elektros gamybos planavimas

ES planuoja išplėsti atsinaujinančių išteklių gamybą ir tai pakeis kaip naudojama žemė Europoje. Tuo pačiu tai gali sukurti ir konfliktą. Lietuvos sprendimų priėmėjai turi išvystyti tokį teritorijų planavimą, kad jis atsižvelgtų į biologinei įvairovei svarbias vietoves ir užtikrintų bendruomenių įsitraukimą, kad saulės ir vėjo revoliucijos nebūtų supriešintos su ekosistemų ir gyventojų poreikiais. Vėjo jėgainės ir[…]

Žemės ūkis ir saulės energetika

Saulės šviesa – viena iš efektyviausių ir pigiausių atsinaujinančios energetikos rūšių. Lietuvoje jau geras dešimtmetis tokia energetika yra sėkmingai planuojama ir šiuo metu galima priskaičiuoti virš 250 MWp jau instaliuotos galios. Iki 2025 m. planuojama turėti 1 GWp, o 2030 m. – 2 GWp. Idealiu atveju saulės šviesos elektrinėms būtų naudojama užstatyta erdvė – stogai,[…]