Palmių aliejaus yra visur ir tai žudo

Kepiniai, saldumynai, šampūnas, žvakės… Tai tik maža dalis produktų, kuriuose yra palmių aliejaus. Tai ingredientas, kurį deda į maistą, kosmetiką, higienos produktus, dyzeliną ir žvakes. Skaičiuojama, kad net apie 50 % produktų prekybos centruose turi palmių aliejaus. Kodėl? Nes jis pigus. Be to, neturi transriebalų ir tirpsta prie aukštos temperatūros. Rezultatas? Auganti paklausa: 1996 m. buvo pagaminama 16 milijonų tonų, 2017 m. – net 60,7 milijonų tonų.

Tačiau ne viskas taip paprasta. Palmių aliejų pigu užauginti ir apdoroti, tačiau jis turi milžinišką poveikį aplinkai. Tai aplinkai, kurioje jis auginamas, o ne ten, kur suvartojamas.

Kaip ir bet kokiam žemės ūkio produktui, taip ir alyvpalmėms reikia žemės. Dėl to iškertami atogrąžų miškai. Pačios alyvpalmės pagal kilmę yra iš Vakarų Afrikos, puikiai auga pusiaujo klimatinėje zonoje – nuolat saulėtoje, drėgnoje ir šiltoje aplinkoje. Alyvpalmės veda vaisius net kas 10–14 dienų. Dažnai jas auginant net nereikia insekticidų.

Iš palmių išgaunamas aliejus yra jų vaisiuose (palmių aliejus) ir sėklose (palmių branduolių aliejus). Dažniausiai dyzeliu varomuose malūnuose iš vaisių ir branduolių yra išspaudžiamas aliejus. Tada jis keliauja į rafinavimo fabriką, kuriame balinimas pagerina aliejaus spalvą, dezodoracija sumažina kvapą ir frakcionavimas sukuria skirtingus aliejus pagal pageidaujamą paskirtį. Tuomet aliejus iškeliauja į įvairiausius pasaulio kampelius.

Šiuo metu palmių aliejus yra tapęs labiausiai naudojamu aliejumi pasaulyje ir jo panaudojimas ne su maistu susijusioms reikmėms auga. Didžiausios jo importuotojos Indija, Kinija, Europa ir Pakistanas sunaudoja daugiau nei pusę pasaulio pasiūlos. Azijoje jis naudojamas kepimui. Pas mus, Europoje, jį galima rasti visur – pradedant gaidelio sausainiais, lietuvių mėgstamais šakočiais ir baigiant “Rožių muilu”. Palmių aliejų naudoja daugybė įmonių, tarp jų – Kauno grūdai, Mantinga, Naujasis Nevėžis ir net Marijampolės pieno konservai.

Net 85 % palmių aliejaus plantacijų yra Malaizijoje ir Indonezijoje. Kitos didžiausios – Gvatemaloje, Benine ir Tailande. Dažniausiai palmių aliejaus plantacijos sodinamos regionuose, kur žemas atlyginimas ir didelis nedarbas. Vietos valdžia dažnai džiaugiasi, kad tokia pramonė pas juos atkeliauja, nepaisant praeityje užfiksuoto vaikų išnaudojimo ir vergovės.

Indonezija ir Malaizija taip pat nėra tos šalys, kuriose gerai įtvirtinta žemės nuosavybės teisė, todėl iš vietos žmonių jų žemės yra atimamos fiziškai, apgaule arba pažadais. Po to vyksta atogrąžų miškų kirtimas – biologinės įvairovės praradimas, didelio skaičiaus gyvūnų rūšių, tarp jų ir orangutanų, buveinių sunaikinimas. Skaičiuojama, kad nuo 2005 iki 2015 m. pusė Borneo atogrąžų miškų buvo iškirsti dėl palmių aliejaus plantacijų vystymo. Ką reiškia atogrąžų miškų kirtimas? Spartesnę klimato kaitą. Apie 10 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskiria kertant tropinius miškus.

Norėtųsi su tuo kovoti ir skatinti visus nepirkti palmių aliejaus. Tačiau ne viskas taip paprasta. Tiesiogiai palmių aliejaus beveik niekas ir neperka. Tai, ką perkame, yra produktai, palmių aliejaus turintys savo sudėtyje. Žmonėms, siekiantiems savo mityboje ir apskritai kasdienybėje vengti sočiųjų riebalų, cukrų ir įvairiausių alergenų, produktų be palmių aliejaus paieška taptų papildomu darbu. Nuo 2014 m. ES palmių aliejų privaloma teisingai žymėti maisto produktų sudėtyje, tačiau, remiantis vykdytomis apklausomis, lietuviams palmių aliejaus įvairių produktų sudėtyje klausimas yra neaktualus.

Šią problemą iš dalies bandoma spręsti rengiant Apskritojo stalo diskusijas dėl tvaraus palmių aliejaus. Prie šios iniciatyvos yra prisijungę apie 4 000 narių. Bet ar gali būti tvarus palmių aliejus? Seimas mano, kad gali:

Birutės Galdikas fondas, Greenpeace ir daugybė kitų aplinkosauginių organizacijų, tarp jų ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“, manome, kad tvaraus palmių aliejaus NĖRA. Palaikome iniciatyvas ir žmones, kurie išskiria produktus kuriuose nėra palmių aliejaus.

Europos Sąjunga jau ėmėsi būdų pažaboti palmių aliejaus naudojimą degaluose: nuo 2023 m. palmių aliejaus naudojimas bus reikšmingai mažinamas, kol 2030 m. bus pasiektas 0 % palmių aliejaus naudojimo dyzeline lygis. Lietuvoje šis apribojimas labiausiai paveiks „Neste“, nes jie vieninteliai parduoda dyzeliną, kuriame yra alyvpalmių produktų. Kai kurios šalys Europoje taip pat ėmėsi aktyvių veiksmų: Norvegija – nuo 2020 m. draudžiama pardavinėti degalus, turinčius palmių aliejų, Prancūzija – nuo 2020 m. palmių aliejus išbraukiamas iš biodegalų schemos.

Didžiosios Britanijos parduotuvių tinklas Iceland siekia pašalinti palmių aliejų iš visų produktų, turinčių jų etiketę, nes “tvaraus palmių aliejaus nėra”. Tam jie net sukūrė reklamą, kuri buvo uždrausta.

OilWorld duomenys rodo, kad palmių aliejaus naudojimas ES 2018 m. sumažėjo. Ir tai iš esmės buvo dėl to, kad jo vis mažiau naudota maiste, pašaruose ir kosmetikoje.

VšĮ „Žiedinė ekonomika“ tikisi, kad mes Lietuvoje, taip pat sumažinsime palmių aliejaus naudojimą. Galbūt kai kurie iš mūsų prekybos centrų imsis veiksmų? O gal Lietuva paseks Norvegijos ar Prancūzijos pavyzdžiu? Gyvenkim ir leiskim gyventi kitiems!