Kaip žalieji pirkimai keičia ūkininkavimą

ES politikos formuotojai pastaruoju metu vis dažniau šalims narėms siūlo skatinti ekologinį ūkininkavimą, kuris padėtų sumažinti dėl intensyvaus žemės ūkio atsiradusį biologinės įvairovės praradimą. 2006 m. Švedijos vyriausybė pradėjo naudoti žaliuosius viešuosius pirkimus (ŽVP) siekdama šalyje paskatinti vietos ūkininkus pereiti į ekologinį ūkininkavimą. Hanna Lindstrom, Sofia Lundberg ir Per Olov Marklund studija “How Green Public Procurement can drive conversion of farmland: An empirical analysis of an organic food policy” išanalizavo šios ŽVP priemonės poveikį Švedijos ekologinių ūkių skaičiui.

Įgyvendinant 2006 m. ekologinio maisto suvartojimo didėjimą viešajame sektoriuje, Švedijos vyriausybė siekė, kad jis pasiektų 25 % ir padėtų įgyvendinti 2010 m. nacionalinį tikslą, kad 20 % viso žemės ūkio paskirties naudmenų būtų ekologinės. 2016 m. Švedijos vidutinis ekologinio maisto vartojimas viešajame sektoriuje viršijo rodiklį ir pasiekė 33 %, tačiau ekologinių žemės ūkio naudmenų skaičius pasiekė “tik” 15.6 %. Atsižvelgianti į tokius duomenis, Švedijos vyriausybė 2017 m. VŽP padarė dar ambicingesnius – 2030 m. pasiekti ekologinio maisto suvartojimą viešajame sektoriuje 60 % ir kad ekologiškai tvarkomų fermų plotas padidėtų iki 30 %.

Tyrime taip pat buvo įvertinti 21 Švedijos apylinkės subsidijos ekologiniam ūkininkavimui 2003 – 2016 m. periode. Nustatyta, kad ekologinio maisto viešųjų pirkimų didėjimas reikšmingai koreliavo su ekologinių ūkių skaičiumi. Vidutinis (apylinkės) ekologinio ūkio žemės kiekis Švedijoje padidėjo nuo 6.9 % 2003 m. iki 19.8 % 2016 lyginant su vidutiniais apylinkių ekologinio maisto pirkimais, kurie augo nuo 2.2 % iki 30 % per atitinkamą periodą.

Tyrėjai nustatė, kad viešieji ekologinio maisto pirkimai neturėjo reikšmingo poveikio vienai apylinkei, bet poveikį turėjo bendri visų apylinkių pirkimai. Studijos autoriai taip pat pabrėžė, kad viešieji maisto pirkimai sudaro tik 4 % visos maisto rinkos, tačiau jie sugebėjo reikšmingai pakeisti didmenininkų pirkimus.

Analizuojant skirtingus regionus, tyrėjai nustatė, kad 1 % metinis didėjimas ekologinio maisto viešuosiuose pirkimuose visose apylinkėse sąlygojo visos šalies metinį ekologinių ūkių naudmenų didėjimą 0.4-0.6 % arba 72-108 ha. Papildomai, tiesioginės žemės ūkio politikos priemonės (subsidijų forma) turėjo teigiamą poveikį ekologinių žemės ūkio naudmenų skaičiui. Papildomas 1 procentas ekologinių ūkių subsidijavime lėmė 0.4 % ariamų ekologinių žemių augimą ir 0.5-0.7 % didėjima su gyvūnais susijusiose ekologinėse žemėse.

Šis tyrimas puikiai iliustruoja kaip žalieji viešieji pirkimai gali būti kaip politikos įrankis padidinti ekologinių ūkių skaičių Lietuvoje, kartu su kitomis priemonės kaip tiesioginės subsidijos ekologiniams ūkiams.

Europos žaliasis susitarimas numato, kad iki 2030 m. 25 % ūkių būtų ekologiniai. Būtų pagaminamas ne tik sveikesnis maistas, bet ir išsaugoma biologinė įvairovė. Šiuo metu Lietuvoje yra mažiau nei 10 % visų ūkių ekologiniai, tad VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia perkančiąsias organizacijas pradėti plačiai naudoti ekologinio maisto viešuosius pirkimus ir taip pagerinti situaciją.