Klimato kaitos poveikis žemės ūkio sektoriui tampa vis aktualesnis, nes jo pasekmės tiesiogiai matomos laukuose ir dar labiau pablogina biologinės įvairovės nykimą. Dabartiniai geopolitiniai neramumai yra papildomas signalas, kad reikia peržiūrėti šiuo metu naudojamą žemės ūkio modelį ir spręsti prekybos ir politinių sukrėtimų keliamų grėsmių klausimą. Tuo pačiu metu dabartinė maisto sistema verčia mus peržengti saugią veiklos ribą daugelio planetos ribų atžvilgiu, pabrėždama, kad žemės ūkis yra ir pasaulinės aplinkos spaudimo auka, ir jo priežastis. Tačiau žemės ūkis taip pat gali būti sprendimo dalis. Kita bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) yra labai svarbi žemės ūkio ateičiai, nes ji gali duoti teisingus signalus ir suteikti reikiamas paskatas reikšmingam sektoriaus perėjimui prie tvarumo ir atsparumo arba gali paspartinti neigiamą poveikį maisto bei ekologinėms sistemoms.
2025 m. liepos mėn. kaip 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos (DFP) dalis paskelbtas BŽŪP pasiūlymas yra labai klaidingas. Vietoj to, kad didintų lėšas, skirtas sektoriaus perėjimui prie aplinkao draugiškesnės gamybos ir gamtos bei žemės ūkio ekosistemų apsaugai ir atkūrimui, jis sustiprina regresyviausius BŽŪP elementus ir dar labiau susilpnina ribotas aplinkos ir socialinės apsaugos priemones. Nors kai kurie žingsniai yra žengti teisinga linkme, siekiant geriau nukreipti pajamų paramą, jie toli gražu nėra pakankami, kad BŽŪP taptų tikrai teisinga ir pažangia. Suteikiant pernelyg didelį lankstumą valstybėms narėms, siūloma būsima BŽŪP kelia pavojų, kad visoje Sąjungoje bus sukurtos nevienodos galimybės ir parama ūkininkams, sustiprės konkurencija tarp jų ir dar labiau susilpnės sektoriaus pasirengimas didelėms aplinkos krizėms.
Remiantis bendra BirdLife, EEB, Greenpeace ir WWF vizija „Laikas ūkininkams ir gamtai klestėti“, pateikiamos rekomendacijos, kaip patobulinti siūlomą teisinį pagrindą, kad BŽŪP skatintų perėjimą prie tvaraus ir atsparaus žemės ūkio ir remtų žemės tvarkymą, kuris būtų naudingas tiek ūkininkams, tiek gamtai.
Rekomendacijos
Finansuoti perėjimą – investuoti į aplinkos ir klimato veiksmus ūkiuose
Europos Komisijos pažadas pereiti „nuo sąlygų prie paskatų“ naujoje BŽŪP pasiūlyme visiškai nepavyko, nes susilpnintos „sąlygos“ nėra kompensuojamos didesnėmis paskatomis. Nors BŽŪP pasiūlyme reikalaujama, kad valstybės narės remtų aplinkos ir klimato veiksmus, jame nenumatyta jokių lėšų šiam tikslui, o didelė dalis lėšų skiriama pajamų paramai pagal plotą ir dvigubai padidinama susietos paramos riba. Todėl labai tikėtina, kad BŽŪP išlaidų dalis agrarinės aplinkosaugos priemonėms smarkiai sumažės. 43 % išlaidų klimato ir aplinkos srityje tikslas nacionaliniuose ir regioniniuose partnerystės planuose (NRPP) mažai padeda sumažinti šias problemas, nes jo pagrindą sudaranti stebėjimo metodika yra labai ydinga (visų pirma 40 % „tikslinės paramos ūkininkų pajamoms“ be pakankamo pagrindimo priskiriama klimato ir aplinkos išlaidoms), todėl ji yra tik „žaliasis smegenų plovimas“. Taip pat kelia susirūpinimą tai, kad, atrodo, buvo nutrauktas su biologine įvairove susijusių išlaidų stebėjimas, nes joms nėra skirta speciali kategorija. Naujos priemonės, remiančios perėjimą prie ekologiškos žemdirbystės, įskaitant perėjimą prie ekstensyvesnio gyvulininkystės, įvedimas yra sveikintinas, tačiau, norint pasiekti realių pokyčių, jį turi remti specialus finansavimas.
- Užtikrinti, kad metinės išlaidos aplinkos ir klimato tikslams (agrarinės aplinkosaugos ir klimato veiksmai) būtų konkrečiai skirtos šiam tikslui ir žymiai padidėtų nuo dabartinių 32 % iki mažiausiai 50 % iki dabartinio BŽŪP laikotarpio pabaigos.
- Įvesti tvirtą negrįžtamojo atsitraukimo sąlygą, siekiant užtikrinti, kad valstybės narės nesumažintų esamų išlaidų klimato, aplinkos ir biologinės įvairovės srityse.
- Padaryti klimato ir aplinkos išlaidų tikslą reikšmingą, panaikinant 40 % koeficientą, taikomą „tikslinei pajamų paramai ūkininkams“, sektorinei paramai ir paramai ūkininkams kitokių apribojimų turinčiose vietovėse. Tokie koeficientai negali būti pateisinami, nes mokėjimai, kuriems jie taikomi, nereiškia jokio indėlio į klimato ir aplinkos tikslų įgyvendinimą.
- Vėl įvesti biologinės įvairovės išlaidų stebėjimą, įtraukiant specialią biologinės įvairovės kategoriją į Veiklos reglamento I priedą.
- Užtikrinti, kad ūkininkai gautų specialų biudžetą, skirtą perėjimui ūkių lygmeniu skatinti, ypač naudojant naują priemonę pagal agrarinės aplinkosaugos ir klimato veiksmus.
- Užtikrinti, kad agrarinės aplinkosaugos ir klimato veiksmai galėtų būti visiškai finansuojami iš ES lėšų. BŽŪP pasiūlyme numatyta, kad visos išmokos būtų bendrai finansuojamos (kartu su valstybių narių lėšomis), išskyrus pajamų paramą pagal plotą, susietą paramą, išmokas smulkiesiems ūkininkams ir už medvilnę, kurios yra 100 % finansuojamos iš ES lėšų.
- Užtikrinti, kad valstybės narės, kurių teritorijose yra vandens taršos dėl nitratų pertekliaus paveiktos vietovės, imtųsi konkrečių veiksmų šiai problemai spręsti ir ekonomiškai „remtų ūkininkus, siekiančius ekstensyvinti gyvulininkystės sistemas arba diversifikuoti kitą žemės ūkio veiklą“.
Užtikrinti teisingą pajamų paramą – nustoti praturtinti 1 % turtingiausiųjų
BŽŪP pasiūlyme įtraukti sveikintini elementai, kuriais siekiama geriau nukreipti pagal plotą skiriamą pajamų paramą tiems, kuriems jos reikia, įskaitant degresyvumą ir ribojimą, tačiau jie nepakankami, kad parama būtų tikrai nukreipta tiems, „kurie jos labiausiai reikia“, kaip rekomendavo strateginio dialogo dalyviai. Priversti valstybes nares nustatyti bazines pajamas už hektarą nuo mažiausiai 130 EUR/ha iki daugiausiai 240 EUR/ha reiškia ignoruoti skirtingą ekonominę realybę visoje Sąjungoje ir de facto atskirti didžiąją dalį BŽŪP biudžeto, skirto pagalbos pagal plotą išmokoms, kurios tebėra labai neveiksmingas būdas remti ūkininkų pajamas. Be to, kriterijai, pagal kuriuos nustatomi „pagalbos reikalingi asmenys“, yra pernelyg plačiai apibrėžti ir nekonkretūs, todėl kyla rimtų abejonių, ar toks požiūris leis pasiekti reikšmingą perskirstymą. Galiausiai, nustatant vienodus ribų ir degresyvumo slenksčius visoje Europoje, neatsižvelgiama į didelę ūkių struktūrų ir pragyvenimo išlaidų įvairovę valstybėse narėse, o tai lems labai nevienodą poveikį skirtingose šalyse, daugelyje iš jų perskirstymas bus labai ribotas.
- Susieti degresyvumą ir ribojimo ribas su valstybių narių vidutinėmis žemės ūkio pajamomis.
- Pakeisti minimalaus/maksimalaus mokėjimo už hektarą metodą tokiu, kuris atspindėtų realius žemės ūkio poreikius ir struktūras.
- Pateikti aiškią viziją dėl tiesioginės pajamų paramos pagal plotą laipsniško panaikinimo per ateinančius du BŽŪP programavimo laikotarpius (14 metų), kad ūkininkai galėtų planuoti savo verslo pertvarkymą.
Nutraukti žalingas subsidijas
Vietoj to, kad būtų panaikintos pasenusios ir žalingos politikos priemonės, pavyzdžiui, susietos pajamų paramos, ir sustiprintos apsaugos priemonės, skirtos žalingoms subsidijoms išvengti, siūloma BŽŪP dar labiau sustiprina aplinkai žalingas dereguliavimo tendencijas. Investicijų „neigiamas sąrašas“ ir taisyklės, apibrėžiančios ūkių valdymo sistemą, pakeičiančią sąlygų taikymą, yra silpnos ir suteikia valstybėms narėms pernelyg didelę veiksmų laisvę, o tai nesustabdys gamtos išteklių nykimo. Visą paramą, susietą su ūkių valdymo taisyklėmis, apibrėžti kaip atitinkančią „nedaryti didelės žalos“ principą be realių patikrinimų yra labai problemiška. Kartu šie trūkumai pažeidžia pagrindines aplinkos apsaugos nuostatas, sukuria nevienodas sąlygas tarp šalių ir ūkininkų, o tai gali išprovokuoti „lenktynes į dugną“ ir sumažinti „nedaryti didelės žalos“ principą iki formalumo.
- Sustiprinti ūkių valdymo reikalavimus, siekiant užtikrinti veiksmingą gamtos išteklių apsaugą ir vienodas sąlygas visoje bendrojoje rinkoje.
- Užtikrinti, kad gairės dėl „nedaryti didelės žalos“ (DNSH) principo taip pat būtų taikomos žemės ūkio politikai, panaikinant nuostatą, pagal kurią parama, susijusi su ūkių valdymu, automatiškai laikoma atitinkančia DNSH principą.
- Įvesti tvirtas apsaugos priemones nuo aplinkai žalingų subsidijų, įskaitant patobulintą neigiamą investicijų paramos sąrašą (pavyzdžiui, parama intensyviems gyvulininkystės ūkiams).
Užtikrinti tikrą veiklos efektyvumą ir atskaitingumą
Tvirta stebėsenos ir vertinimo sistema yra būtina norint įvertinti politikos sėkmę, užtikrinti atskaitingumą ir remti sprendimų priėmimą remiantis įrodymais. Sveikintinas principas įvesti suderintą sistemą, kuri sujungia esamas ataskaitų teikimo, stebėsenos ir sekimo metodikas į vieną intervencijos sričių sąrašą. Tačiau be reikšmingų rodiklių, ypač tų, kurie matuoja poveikį, sistema turi ribotą vertę. Poveikio rodikliai, kurie jau yra įtraukti į dabartinę BŽŪP, nebuvo įtraukti. Visų pirma trūksta rodiklių, susijusių su biologine įvairove, įskaitant tuos, kurie yra įtraukti į Gamtos atkūrimo reglamento nuostatas dėl žemės ūkio ekosistemų. Jei BŽŪP turi tapti tikrai orientuota į veiklos rezultatus, kaip deklaruota, tvirti poveikio rodikliai yra labai svarbūs. Valdymo srityje palankiai vertinamas Komisijos vaidmuo formuojant NRP planą ir užtikrinant jo suderinamumą su ES klimato ir aplinkos tikslais per rekomendacijas, dabar įtvirtintas teisės aktuose, ir stebėjimo raštus. Tačiau, kad šios priemonės būtų tikrai veiksmingos, jas reikia stiprinti ir užtikrinti visišką skaidrumą. Taip pat palankiai vertinamos nuostatos, stiprinančios partnerystės principą, tačiau pilietinės visuomenės organizacijos, norėdamos veiksmingai prisidėti, turi gauti nacionalinių valdžios institucijų paramą.
- Įvesti reikšmingus veiklos rodiklius, visų pirma poveikio rodiklius, susijusius su aplinka ir biologine įvairove (pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemės paukščių indeksą ir apdulkintojų rodiklį, siekiant suderinti su Gamtos atkūrimo reglamentu).
- Sustiprinti aplinkos tikslus nacionalinių ir regioninių partnerystės planų reglamente ir nustatyti aiškų, privalomą ryšį su ES aplinkos tikslais, susijusiais su žemės ūkio sektoriumi.
- Užtikrinti, kad Komisijos pastabų raštuose būtų aiškiai atskirti privalomi reikalavimai ir neprivalomi komentarai, ir šiuos raštus paskelbti viešai, siekiant užtikrinti skaidrumą ir atskaitingumą.
- Atkurti esamo BŽŪP reglamento nuostatą, leidžiančią valstybėms narėms, jei taikytina, skirti atitinkamą procentinę dalį fondų lėšų socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės organizacijų administracinių gebėjimų stiprinimui remti.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Žemės ūkio ministeriją palaikyti šią poziciją.