Aplinkosauginiai mokesčiai mažinantys žalingą vartojimą

Europos Komisija birželio mėnesį pateikė ataskaitą (čia) “Candidates for taxing environmental bads at national level”. Tame dokumente siekiama atsakyti į klausimus: jei energijos apmokestinimo direktyvoje numatytas metodas būtų taikomas platesniam produktų ir (arba) išteklių ir poveikio aplinkai krepšeliui, (1) kokio poveikio aplinkai reikėtų siekti nustatant aplinkosauginius mokesčius, (2) kaip jie turėtų būti nustatomas ir įgyvendinami?Dokumente pateikiama pradžia diskusijoms apie tokius mokesčius, taikomus visose valstybėse narėse kaip aplinkosauginių mokesčių reformos dalis, taigi ne ES lygmeniu. Tikslas – išsiaiškinti, kaip aplinkosauginiai mokesčiai (dar vadinami žaliaisiais mokesčiais) galėtų būti geriau parengti ir plačiau taikomi sprendžiant tokias problemas, kaip vandens tarša, oro tarša, dirvožemio tarša, žala gamtai ir kt. Kokie yra geriausi kandidatai tokiam išplėtimui?

Visų pirma, aplinkosauginių mokesčių paskirtis yra keisti elgseną, kuri mažintų neigiamą poveikį aplinkai per:

  • Sąsają su principu “teršėjas moka”;
  • Išorinių kaštų įtraukimą;
  • Paskirstymo aspektus;
  • Išplitimo poveikį;
  • Mokesčių sąveiąa ir antrosios geriausios padėties teoriją;
  • Pajamų kūrimą ir (arba) turimų išteklių mobilizavimą.

Pagal 8-ąją aplinkosaugos veiksmų programą (čia), dalis iš politikos prioritetų:

  • pereiti prie regeneracinio augimo modelio, atsiejant ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo ir aplinkos būklės blogėjimo ir spartinant perėjimą prie žiedinės ekonomikos;
  • siekti nulinės taršos, įskaitant oro, vandens ir dirvožemio taršą, ir saugoti europiečių sveikatą bei gerovę;
  • biologinės įvairovės apsauga, išsaugojimas ir atkūrimas bei gamtinio kapitalo didinimas.

Atlikus analizę, iš platesnio daugiau kaip 40 aplinkosauginių mokesčių, kurie šiuo metu taikomi bent vienoje iš valstybių narių, sąrašo pasiūlytas 14 galimų mokesčių, kuriuos būtų galima taikyti toliau, sąrašas:

  1. Azoto oksidų mokestis
  2. Biomasės ir anglies mokestis
  3. Sąvartyno mokestis
  4. Mokestis “Mokėk, kai išmeti” (PAYT)
  5. Pesticidų mokestis
  6. Mineralinių trąšų mokestis
  7. Nuotekų taršos mokestis
  8. Direktyvos dėl plastikinių maišelių taikymo išplėtimas įtraukiant kitus vienkartinius plastikinius gaminius
  9. Intensyvaus žemės ūkio mokestis
  10. Miško kirtimo mokestis
  11. Oro transporto keleivių mokestis
  12. Transporto priemonių naudojimo mokestis didelės taršos zonose pagal transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį
  13. Horizontalioji didesnė gamintojo atsakomybė
  14. Naudingųjų iškasenų gavybos mokestis.

Dalis iš šių mokesčių jau dabar yra taikomi Lietuvoje, tačiau juos peržiūrint, papildant ir padarant efektyvius padėtų Lietuvai pasiekti klimato neutralumą ir žiedinę ekonomiką be žalos aplinkai ir žmonėms.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia visas politines partijas įsitraukti šių mokesčių peržiūrą į savo programą.