Po potvynio Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose, per kurį, deja, žuvo šimtai žmonių, buvo atkreiptas dėmesys į klimato kaitą. Pastarasis potvynis nėra tiesiogiai sukeltas klimato kaitos, bet jo stiprumas ir atsiradimo tikimybė – taip. Lietuva irgi yra pažeidžiama potvyniams. Jie praktiškai kasmet įvyksta Rusnės regione. Stichinis potvynis yra buvęs ir 1931 m. Vilniuje:
Reikia turėti omenyje, kad toks potvynis Vilniuje gali pasikartoti, tad jam jau reikėtų ruoštis. Dėl pasikeitusio klimato, tokie potvyniai gali tapti tiek dažnesni, tiek stipresni. Kas tai lemia? Visų pirma – aukštesnė temperatūra (meteo.lt duomenys):
Pasauliui skaičiuojant maždaug 1.2 °C aukštesnę temperatūrą nei prieš prasidedant pramonės revoliucijai, temperatūra įvairiose pasaulio vietose keičiasi nevienodai. Labiausiai ji didėja šiauriausiuose regionuose ir per pastaruosius 50 metų Lietuvoje ji jau padidėjo maždaug 2 °C. Tuo pačiu, 2020 m. Lietuvoje buvo patys karščiausi nuo matavimų pradžios ir vidutinė temperatūra Vilniuje siekė net apie 9.2 °C.
Didesnė temperatūra reiškia, kad ore gali išsilaikyti didesnis kiekis drėgmės. Ir tai didina potvynio tiek stiprumą tiek didesnę tikimybę. Lietuvoje yra tokioje klimatinėje zonoje, kurioje ateityje prognozuojami didėjantys krituliai (D. Keršytė ir kt., 2015):
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ir kitas ministerijas nedelsiant imtis veiksmų ir ambicingai mažinti Lietuvos ūkio neigiamą poveikį klimatui ir didinti pasiruošimą jau vykstančiai klimato kaitai. Jungtinių Tautų ataskaita teigia, kad norint neperžengti Paryžiaus susitarime numatytų temperatūros kilimo lubų, kiekviena šalis iki 2030 m. turėtų savo CO2 išmetimus sumažinti 65 % lyginant su 1990 m.
Nesiėmus veiksmų, Lietuvą gali ištikti toks pat visą griaunantis potvynis kaip Vokietijoje ar Kinijoje: