Kažkada atliekų deginimas buvo laikomas kaip puikus sprendimas mažinti sąvartynams. Deginant atliekas dar atgaunama kažkiek energijos. Ir tai yra visos atliekų deginimo naudos.
Kokie yra atliekų deginimo trūkumai:
- deginant sukuriama apie 30 % dugno pelenų, kurie nugula į sąvartyną, ir apie 3 % pavojingų lakiųjų pelenų, kurie gabenami tūkstančius kilometrų į tam pritaikytas salas Norvegijoje;
- deginant atgaunama tik labai nedidelė dalis energijos, kuri buvo panaudota sukuriant sudegintą daiktą;
- deginimo metu išsiskiria dideli kiekiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, pagrinde CO2 – apie 1.2 tonos CO2 vienai tonai atliekų;
- deginimo metu išsiskiria dideli kiekiai toksinių medžiagų (dioksinai, furanai, PFAS, gyvsidabris ir t.t.), kurios po to patenka į aplinką.
Dėl visų šių priežasčių atliekų deginimas nėra laikomas tvariu atliekų tvarkymo sprendimu ir prieštarauja žiedinės ekonomikos principams.
Europa į reglamentą dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo (čia) yra įtraukusi tolesnius kriterijus, kad ekonominė veikla laikytina svariai prisidedančia prie perėjimo prie žiedinės ekonomikos, įskaitant atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, kai vykdant tą veiklą <…> kuo labiau sumažinamas atliekų deginimas ir vengiama atliekų šalinimo, įskaitant išvežimą į sąvartynus, vadovaujantis atliekų hierarchijos principais.
Dėl tos priežasties įvairios ES šalys taiko atliekų deginimo mokesčius (čia):
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia apriboti atliekų deginimą Lietuvoje ir įvesti jam mokestį.