JAV veikianti Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) kas keletą metų daro itin išsamius biodegalų poveikio aplinkai tyrimus. Paskutinis toks (čia) buvo pristatytas pernai Kongrese.
Poveikis aplinkai buvo analizuotas daugybėje sričių, būtų galima išskirti iš esminių atradimų:
- Biodegalų tiekimo grandinė: “Auginant žaliavas kukurūzams ir augalams naudojamos trąšos ir cheminiai pesticidai. Vienam hektarui kukurūzų sunaudojama daugiau azoto ir fosforo trąšų nei daugeliui kitų kultūrų, įskaitant sojas.” – Lietuvoje tokia pati padėtis su rapsais;
- Žemės ūkio rinkos: “2007-2014 m. paskelbtų perspektyvinių tyrimų meta-analizė rodo, kad 2010-2019 m. padidinus kukurūzų etanolio gamybą kiekvienu milijardu galonų, kukurūzų kainos padidėtų maždaug 3-5 %.”, “Perspektyvūs tyrimai rodo, kad kiekvienam iš biomasės pagaminto dyzelino gamybos padidėjimui milijardu galonų, sojų pupelių kainos padidėtų 1,8-6,5 %.” ir “Vidutiniškai kukurūzų etanolio gamybai padidėjus kiekvienam milijardui galonų, dirbamos žemės plotas padidėtų 0,7 mln. hektarų.”;
- Žemės naudojimas: “Remiantis 2012, 2015 ir 2017 m. Nacionalinės išteklių inventorizacijos (NRI) duomenimis, nuo 2007 iki 2017 m. žemės ūkio intensyvumas nuolat didėjo: 10 mln. hektarų padidėjo dirbamos žemės plotas, o 15 mln. hektarų sumažėjo daugiametės dirbamos žemės plotas (t. y. konservacinių rezervų programos (CRP), ganyklų ir nedirbamos dirbamos žemės plotų suma).”;
- Oro tarša: “Dėl padidėjusios kukurūzų auginimo apimties padidėja žemės ūkio dulkių ir NH3”, “Dėl didesnės kukurūzų etanolio gamybos ir deginimo apimties didėja NOx, LOJ, PM2,5 ir CO”, “Naudojant GREET modelį (šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reguliuojamų išmetamųjų teršalų ir energijos naudojimo transporte), kukurūzų etanolio per visą gyvavimo ciklą išmetamų teršalų kiekis paprastai yra didesnis nei benzino. lakiųjų organinių junginių, SOx, PM2,5, PM10 ir NOx.” ir “Skaičiuojant vienam energijos vienetui analizuojamu laikotarpiu, biodegalų gamyba daro didesnį poveikį smogo susidarymui, rūgštėjimui, kietųjų dalelių PM2,5 poveikiui ir ozono kiekiui nei naftos produktų gamyba”;
- Dirvožemio kokybė: “Pertvarkant pievas į kukurūzus ir sojas, daromas didesnis neigiamas poveikis dirvožemio kokybei, palyginti su šių žaliavų auginimu esamoje dirbamoje žemėje. Atlikus modeliavimą pagal EPIC (Environmental Policy Integrated Climate) modelį, nustatyta, kad dėl visų priežasčių pievų pertvarkymas į kukurūzus ir sojas iš esmės padidino dirvožemio eroziją (-0,9-7,9 %) ir dirvožemio azoto (1,2-3,7 %) bei dirvožemio organinės anglies (SOC, 0,8-5,6 %) nuostolius 12 JAV Vidurio Vakarų regiono valstijų 2008-2016 m. laikotarpiu.”
- Vandens kokybė: “Požeminiame ir geriamajame vandenyje nitratų koncentracija gali padidėti didėjant kukurūzų plotui”, “Pesticidų kiekiui geriamajame vandenyje gali turėti įtakos didėjantis kukurūzų ar sojų pupelių, skirtų biokurui ar kitoms reikmėms, plotas. Kai kurie pesticidai, pavyzdžiui, atrazinas, yra plačiau naudojami nei kiti. taip pat dažnai aptinkami paviršiniame ir požeminiame vandenyje.” ir “Tiek kukurūzų etanolio, tiek sojų biodyzelino gyvavimo ciklo potencialus eutrofikacijos poveikis yra didesnis nei iškastinio kuro analogų megadžauliui ir apskritai daugeliu atvejų.”
- Vandens naudojimas: “Vandens poreikis, reikalingas pagaminti galonui kukurūzų etanolio (įskaitant visą drėkinimo ir rafinavimo įrenginių vandenį), svyruoja nuo 8,7 iki 160 gal/gal (t. y. galonų vandens vienam galonui degalų) etanolio (vidutiniškai 76 gal/gal), palyginti su benzinu, kuris svyruoja nuo 1,4 iki 8,6 gal/gal benzino (vidutiniškai 5,7 gal/gal). Pagrindiniai veiksniai, lemiantys šį intervalą, yra regioniniai skirtumai drėkinimo reikalavimai šiuose kukurūzų auginimo regionuose.”
- Ekosistemų sveikata ir biologinė įvairovė: “2008-2016 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose 27 sausumos nykstančių ir nykstančių rūšių, kurioms gresia išnykimas, kritinėse buveinėse arba greta jų esančiose teritorijose dėl visų priežasčių buvo pakeista daugiametė žemė, daugiausia pievos, į kukurūzus ir sojas.” ir “Be žemės dangos pokyčių, kukurūzų ir sojų pupelių auginimo praktika taip pat gali neigiamą poveikį sausumos biologinei įvairovei, ypač dėl pesticidų”;
- Vandens ekosistemų sveikata ir biologinė įvairovė: “Remiantis duomenimis, gautais 2004 m. ir maždaug po dešimties metų (2013-2014 m.) atlikus nacionaliniu mastu reprezentatyvius šalies upelių mylių tyrimus, biologinė ir maistinių medžiagų būklė pablogėjo ekoregionuose, kurie maždaug sutampa su kukurūzų ir sojų pupelių auginimo teritorijomis, palyginti su likusia Jungtinių Amerikos Valstijų žemynine dalimi.”
- Šlapynių ekosistemų sveikata ir biologinė įvairovė: “Dėl perėjimo prie kukurūzų ir sojų pupelių auginimo dažniau naudojamos cheminės medžiagos, įskaitant pesticidus ir trąšas. Didėjantis neonikotinoidinių insekticidų naudojimas kelia ypatingą susirūpinimą dėl jų didelio toksiškumo bestuburiams, kurie yra svarbūs nuo pelkių priklausomų taksonų maisto šaltiniai.”
Dėl to, kad biodegalų poveikis aplinkai Lieruvoje yra panašus, VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją ir Seimo narius inicijuoti spartesnę transporto elektrifikaciją ir biodegalų pakeitimą elektra iš atsinaujinančių išteklių – ženkliai didesnė nauda gamta ir vartotojui.