Mokslininkai ragina pasaulio lyderius apriboti biodegalų gamybą iš žemės ūkio kultūrų COP30 konferencijoje

Prieš COP30 klimato kaitos derybas, kurios prasidėjo praeitą savaitę Beléme, Brazilijoje, daugiau nei 100 pasaulinės mokslo bendruomenės narių, įskaitant susirūpinusių mokslininkų sąjungos atstovus, pasirašė laišką (čia), kuriame ragina pasaulio lyderius riboti pavojingą biodegalų plėtrą. Laiškas paskelbtas tuo metu, kai Brazilija siekia aukšto lygio paramos lyderių įsipareigojimui keturis kartus padidinti vadinamųjų „tvarių degalų“ naudojimą, įskaitant biodegalų[…]

Kodėl maisto deginimas biodegalų gamybai skatina klimato krizę

Pagal T&E užsakytą ataskaitą “CrOP30: Why burning food for land-hungry biofuels is fuelling the climate crisis” (čia). Kodėl biodegalai yra žalingi? Pasėlių ir dirbamos žemės naudojimas biodegalų žaliavoms gaminti paskatino žemės ūkio plėtrą į anksčiau nedirbtas teritorijas, o tai lėmė miškų kirtimą, buveinių praradimą ir didelį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą dėl prarastos augmenijos ir[…]

Elektromobiliai – draugiškiausi klimatui automobiliai

Europos (ir ypatingai Lietuvos) elektros energijos struktūra tampa vis švaresnė, o kartu su ja didėja elektromobilių pranašumas klimato atžvilgiu. Remiantis naujausiais ICCT (International Council on Clean Transportation) tyrimais (čia), šiandien parduodami grynieji elektromobiliai per visą savo gyvavimo ciklą išmeta 73 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei benzininiai automobiliai, netgi atsižvelgiant į gamybos procesą. Tai[…]

Vos keliais elektromobiliais daugiau mikrorajone – mažesnė astmos rizika

Yra didžiulis poreikis atsisakyti iškastinio kuro naudojimo dėl jo išmetamų šiltnamio efektą sukelinčių dujų ir teršalų, kurie sukelia didžiulius neigiamus poveikius klimatui, gamtai ir žmonėms. Dalyje pasaulio miestų, kartais net ir Vilniuje, esant mažam vėjui ir intensyviai taršai net susidaro smogas. Besikeičiant aplinkosauginei padėčiai, ypatingai dėl mažesnės taršos transporto priemonėse, tokių situacijų vis mažėja. Tolesnis[…]

Žemės ūkio ministerija švaisto milijonus

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas (kuris pats yra žemdirbys auginantis grūdines kultūras ir turintis interesų) pateikė įsakymo projektą (čia), kuriuo planuoja kompensuoti rapsų ir javų grūdų, pagalbos gavėjų įsigytų (išaugintų) 2025 metais. Maksimalus numatytas kiekis: rapsų grūdų – 161 278 tonas, javų grūdų – 51 652 tonas. Tai yra milijonai eurų visų mūsų pinigų, kurie[…]