2021 m. ES žiedinių medžiagų naudojimo lygis (vadinamas žiediškumo lygiu, t. y. panaudotų materialinių išteklių dalis, gaunama iš perdirbtų atliekų) siekė 11,7 proc. Tai reiškia, kad beveik 12 proc. visų ES naudojamų materialinių išteklių buvo gauta iš perdirbtų atliekų. Palyginti su 2020 m., žiedinio naudojimo rodiklis sumažėjo 0,1 procentinio punkto.
2021 m. žiediškumo lygis buvo didžiausias Nyderlanduose (34 proc.), po jų sekė Belgija (21 proc.) ir Prancūzija (20 proc.). Mažiausias rodiklis užfiksuotas Rumunijoje (1 proc.), po jos seka Suomija ir Airija (abi po 2 proc.). Žiediškumo lygio skirtumai tarp valstybių narių priklauso ne tik nuo kiekvienos šalies perdirbimo apimties, bet ir nuo struktūrinių nacionalinės ekonomikos veiksnių.
Lietuvos žiediškumas 2021 m. siekė vos 4 proc. Per pastaruosius 10 metų jis svyravo, bet realiai nepasikeitė. Be to, lyginant su kaimyninėmis valstybėmis Estija (15,1 proc.), Latvija (6,2 proc.) ar Lenkija (9,1 proc.), Lietuvos žiediškumas išlieka pačiu žemiausiu regione.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijas skubiai imtis veiksmų, kad Lietuvos ekonomika būtų transformuojama į žiedinę.