Kaip geriau galėtų būti tvarkomos maisto ir virtuvės atliekos?

Maisto ir virtuvės atliekos sudaro didelę dalį į konteinerius išmetamo turinio. Maistui gaminti yra sunaudojami didžiuliai kiekiai išteklių ir darbo. Per metus Lietuvoje iššvaistoma apie 141 kg maisto atliekų vienam gyventojui, iš kurių net 81 kg namų ūkiuose patenka į atliekų konteinerius. Ar galima tvarkytis geriau?

Stiklas, metalas ir kitos perdirbamos medžiagos gana sėkmingai rūšiuojamos ir metamos į atitinkamus konteinerius. O kur dėti netinkamą vartoti maistą ar jo likučius? Dauguma jį meta į mišrioms komunalinėms atliekoms skirtus konteinerius ir nesuka sau galvos. Dėl tokio maisto ir virtuvės atliekų išmetimo netenkama galimybės pagaminti aukštos kokybės trąšas – kompostą ir grąžinti jį į dirvožemį, kur vėl būtų galima auginti žemės ūkio produkciją.

Lietuvoje keisis biologinių atliekų tvarkymas

Europos Žiedinės ekonomikos paketas numato, kad iki 2024 metų visi Europos Sąjungos gyventojai turės rūšiuoti biologines, įskaitant maisto ir virtuvės, atliekas.

Šiuo metu tik labai maža Lietuvos gyventojų dalis tą gali padaryti savo namuose. Nuo 2019 metų dauguma Alytaus regiono gyventojų jau turi galimybę rūšiuoti maisto atliekas, įskaitant mėsą ir žuvį. 2023 metais tokia galimybė bus suteikta Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Utenos, Tauragės ir Telšių regiono gyventojams.

Situacija dėl Vilniaus, Kauno ir Marijampolės regionų išlieka neaiški. Kol kas investicijos į atskirai surenkamų maisto ir virtuvės atliekų surinkimo ir tvarkymo infrastruktūrą nėra numatyta.

Kol Lietuvoje maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimas vis dar išlieka naujove, dalyje Europos Sąjungos valstybių ir regionų tai jau seniai tapę kasdienybe. Pavyzdžiui, Ispanijos regione Katalonijoje, rimtesnis maisto ir virtuvės atliekų surinkimas buvo pradėtas maždaug 2008 metais, kuomet regioninė administracija pradėjo taikyti atliekų šalinimo ir deginimo mokesčius. Pusė šio mokesčio buvo skiriama savivaldybėms, kurių gyventojai sėkmingai rūšiuodavo maisto ir virtuvės atliekas, padengiant tokių atliekų surinkimo ir tvarkymo kaštus.

Puikūs maisto ir virtuvės atliekų surinkimo rezultatai pasiekti ir Šiaurės Italijoje. Ten nuo 1997 metų pradėtas taikyti principas „mokėk už tiek, kiek išmeti“ (angl. „Pay as you throw“), kuris numato kad maisto ir virtuvės atliekų frakcijai galima taikyti nuolaidas rinkliavoje. Tai paskatino Italijos savivaldybes keisti rinkliavą ir įtraukti maisto atliekų surinkimo bei tvarkymo išlaidas į fiksuotą rinkliavos dalį, o už tokių atliekų kompostavimą namuose – taikyti nuolaidas. Dėl to per pastaruosius 10 metų Italijoje atskiras biologinių atliekų surinkimas išaugo beveik dvigubai.

Kokie pakeitimai būtini Lietuvoje

Organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius teigia: „Lietuvoje turime daug jau pastatytos infrastruktūros, pritaikytos tvarkyti atskirai surenkamoms maisto ir virtuvės atliekoms. Remdamiesi gerąja patirtimi iš Katalonijos regiono, galėtume pradėti taikyti deginimo mokestį. Tai leistų pažaboti netvarų ir itin daug prie klimato kaitos prisidedantį atliekų tvarkymo būdą. Dalis ar net visos už deginimą surenkamos lėšos galėtų būti nukreipiamos savivaldybėms, kurios pasiekia aukštus maisto ir virtuvės atliekų surinkimo rodiklius. Tai galėtų paskatinti konkurenciją tarp savivaldybių ir leistų sutaupyti lėšų gyventojams“.

Lietuvoje įtvirtintas atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetas – prevencija. „Labai gaila, bet Aplinkos ministerija nerekomenduoja gyventojams patiems tvarkyti visas savo maisto ir virtuvės atliekas, nors tas skatinama Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir beveik visose ES šalyse. Deja, dėl tokios situacijos, gali susidaryti didesni logistikos ir tvarkymo kaštai“, – dėl susidariusios padėties stebisi Domantas Tracevičius.

Mažesnis poveikis klimato kaitai

Maisto ir virtuvės atliekų kompostavimas namuose turi ženkliai mažesnį neigiamą poveikį klimatui, nes tokių atliekų nebūtina niekur transportuoti. Joms nereikia centralizuotos kompostavimo ar anaerobinio apdorojimo infrastruktūros, o tai reiškia mažesnius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Taip pat gyventojai, kompostuodami namuose, pasigamina savo sodams, daržams ar vejai puikios trąšos komposto. Remiantis Europos komposto tinklo duomenimis, kompostas ne tik praturtina dirvožemį, bet ir sugeba sekvestruoti anglies dvideginį.

D. Tracevičius apibendrina: „Jeigu Aplinkos ministerija imsis keisti dabar galiojančius teisės aktus, tada kiekvienas, gerai rūšiuojantis maisto ir virtuvės atliekas, galės sutaupyti. Daugiausia tie, kas kompostuoja namuose ir išmeta mažiausiai mišrių komunalinių atliekų. Sumažėtų ir netvaraus atliekų deginimo apimtys, o kompostas iš maisto atliekų būtų grąžinamas atgal į dirvožemį kaip trąša. Tai būtų taip reikalingi žingsniai link žiedinės ekonomikos, kuri būtina siekiant sustabdyti klimato kaitą“.

Su VšĮ „Žiedinė ekonomika“ pateiktais pasiūlymais Aplinkos ministerijai galima susipažinti čia: https://www.circulareconomy.lt/mva.pdf