Daugelis žmonių vis dar sieja gyvsidabrį su termometrais ir dauguma taip pat žino, kad jis yra toksiškas. Dėl savo toksiškumo gyvsidabris Europoje vis mažiau naudojamas gaminiuose, tačiau jo vis dar yra ore, vandenyje, dirvožemyje ir ekosistemose.
Gyvsidabrio natūraliai yra aplinkoje, bet paprastai jis saugiai glūdi mineralinėse medžiagose ir nekelia didesnės rizikos. Problema kyla dėl žmogaus veiklos, dėl kurios didelis gyvsidabrio kiekis išleidžiamas į aplinką, ir šis gyvsidabris po to gali laisvai cirkuliuoti tūkstančius metų. Labiausiai rūpestį kelia gyvsidabris vandenyje ir nuosėdose, nes jis yra labai toksiškas, jį gali lengvai pasisavinti gyvūnai, todėl jis patenka į žmonių maisto grandinę. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė 10 cheminių medžiagų, kurios kelia didžiausią pavojų visuomenės sveikatai; keturios iš jų yra sunkieji metalai: kadmis, gyvsidabris, švinas ir arsenas.
Ilgą laiką gyvsidabrį naudojant žmogaus reikmėms, į aplinką buvo išleista šimtai tūkstančių tonų gyvsidabrio. Gyvsidabrio kiekis atmosferoje šiuo metu yra iki 500 proc. didesnis už įprastą gamtoje. Vandenynuose gyvsidabrio koncentracija yra maždaug 200 proc. didesnė už įprastą gamtoje.
Šiuo metu gyvsidabris skirtingose pasaulio šalyse naudojamas įvairiai. Europoje gyvsidabris naudojamas labai ribotai. Ateinančius keletą metų jis faktiškai daugiausia bus naudojamas dantų plombose, nes naudoti gyvsidabrį pramonėje uždrausta. Kituose pasaulio regionuose daugiau gyvsidabrio vis dar naudojama pramonės veikloje ir mažo masto aukso gavybos sektoriuje.
Vienas iš didžiausių gyvsidabrio taršos šaltinių Europoje ir kitur yra kietojo kuro, kaip antai akmens anglių ir atliekų deginimas. Anglyje natūraliai yra gyvsidabrio, o į atliekas dažnai patenka įvairių medžiagų, kurios yra užterštos gyvsidabriu, pavyzdžiui, dažų likučiai, išmesta elektros įranga, termometrai, vaistai, liuminescencinės lempos, dantų amalgamos atliekos, baterijos ir laboratorinės cheminės medžiagos. Tokiu būdu išmetamas gyvsidabris yra pagrindinis Europoje išmetamo gyvsidabrio šaltinis ir tai susiję su tokia veikla, kaip elektros energijos ir šilumos gamyba, cemento gamyba ir atliekų deginimu.
Tam, kad būtų su atliekų deginimu išsiskiriančio gyvsidabrio rizika, Europoje yra aiškiai apibrėžti geriausi prieinami gamybos būdai atliekų deginimui. Jie buvo priimti ir paviešinti 2019 m. gruodžio 4 d. bei tampa privalomi visiems naujiems įrenginiams ir visiems įrenginiams nuo 2023 m. gruodžio 4 d. Vienas iš reikalavimų nuolatinis gyvsidabrio stebėjimas, kad būtų sumažintos rizikos aplinkui gyvenantiems žmonėms ir gamtai.
UAB “Vilniaus kogeneracinė jėgainė” (VKJ), gavo leidimą veikti eksploatuoti jėgainę 2020 metų gegužę (plačiau čia), o tai reiškia, kad ji jau tuomet turėjo pradėti nuolatinį gyvsidabrio stebėjimą, bet to nepradėjo. Šių metų rugsėjį VKJ atnaujino TIPK ir nusimatė, kad pradės nuolatinį gyvsidabrio stebėjimą:
Žiūrint į paskutinius VKJ oro išmetimo duomenis (čia, tikrinta 2023-11-21), matyti, kad gyvsidabrio išmetimai vis dar nestebimi!
Australų tyrimas (čia) identifikavo, kad žmonės gyvenantys šalia atliekų deginimo įrenginių patirdavo reikšmingus sveikatos sutrikimus, įskaitant tokius, kurie stipriai siejami su vėžiu, apsigimimais, naujagimių mirtimis ir persileidimu. Autorių teigimu naujesni atliekų deginimo įrenginiai siejami su mažiau sveikatos sutrikimų, nes veikia trumpiau, tad būtina laikytis atsargumo principų. Taip pat atliekų minimizacija yra būtina.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos apsaugos agentūrą nedelsiant stabdyti atliekų deginimo įrenginius, nes jie neatitinka nei TIPK nei GPGB ir gali kelti didžiulį pavojų šalia gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms.