Nepaisant jau dvejus metus Rusijos vykdomos agresijos prieš Ukrainą, Lietuva yra tapusi tarpine stotele naudotam kepimo aliejui iš Rusijos ir Baltarusijos patekti į kitas Europos Sąjungos šalis. Toks aliejus vėliau naudojamas pažangiųjų biodegalų gamybai, bet dėl jo atitikties kriterijams kyla nemažai abejonių.
Praeitą savaitę suėjo dveji metai nuo tada, kai Rusija pradėjo karinius veiksmus prieš Ukrainą ir jos piliečius. Dauguma Europos Sąjungos šalių teikia pagalbą Ukrainai, o ES nustatė įvairius prekybos su Rusija ribojimus. Remiantis naujausiais Eurostato duomenimis, ES importas iš Rusijos, siekęs arti 10 proc. viso ES importo 2022 m. vasarį, susitraukė iki mažiau nei 2 proc. 2023 m. gruodį. Tai iš esmės nutiko dėl didelės dalies ES šalių atsisakymo importuoti iškastinį kurą iš Rusijos. Tačiau iš Rusijos importuojamo naudoto aliejaus kiekiai išliko menkai pakitę.
Jungtinių Tautų duomenys rodo, kad naudoto kepimo aliejaus importas į Lietuvą pradėjo staigiai augti po to, kai 2018 m. buvo priimta Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva ir ES šalims suteikta teisė naudotą kepimo aliejų naudoti pažangiųjų biodegalų gamybai. 2018–2023 m. importas padidėjo daugiau nei 4 kartus ir 2023 m. jo vertė siekė kiek daugiau nei 38 mln. JAV dolerių. Pernai tiesiogiai iš Rusijos į Lietuvą naudoto kepimo aliejaus buvo importuota už beveik 21 mln. JAV dolerių.
Į Lietuvą naudotas kepimo aliejus iš Rusijos taip pat galimai patenka per Estiją. Itin dideli kiekiai buvo stebimi 2022 m. Be to, toliau vyksta naudoto kepimo aliejaus importas iš Baltarusijos, 2021–2023 m. jo vertė svyravo tarp 3 ir 4 mln. JAV dolerių per metus.
Aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius teigia: „Rusijos vykdomas karas sukelia siaubingas pasekmes Ukrainos žmonėms, tad kyla natūralus klausimas, kodėl ES, įskaitant Lietuvą, leidžia tokių energetinių produktų žaliavų, kaip naudotas kepimo aliejus, importą? Kiekvienu importuotu naudoto aliejaus litru prisidedama prie Kremliaus režimo galimybių toliau vykdyti karo veiksmus“.
Lietuva Europos Sąjungoje yra tapusi didele naudoto kepimo aliejaus eksportuotoja. 2018–2022 m. naudoto kepimo aliejaus eksportas išaugo 4 kartus ir jo vertė siekė beveik 65 mln. JAV dolerių. Pernai eksporto apimtys sumažėjo iki beveik 45 mln. JAV dolerių. Pagrindinės kryptys – Lenkija, Vokietija ir Vengrija.
Briuselyje įsikūrusio nevyriausybinių organizacijų tinklo „Transport & Environment“ („T&E“) 2023 m. pabaigoje atlikta naujausių su biodegalais susijusių duomenų analizė atskleidė, kad maždaug 80 proc. ES transporte sunaudojamo naudoto kepimo aliejaus – importuojama. Daugiau nei pusė jo atkeliauja iš Kinijos. Organizacijų tinklui „T&E“ kyla nemažai dvejonių, kad nemaža dalis į Europos Sąjungą importuojamo naudoto kepimo aliejaus yra padirbta – todėl neteisingai apskaitoma.
D. Tracevičius taip pat kelia šiuos klausimus Lietuvoje – „Rusijos ir Baltarusijos šalių kaip tiekėjų patikimumas yra labai abejotinas. Ar Lietuvos įmonės, prekiaujančios tų šalių naudotu kepimo aliejumi, nurodo jų kilmės šalį? Ši situacija dar kartą parodo, kokia netvari yra taip vadinamųjų biodegalų pramonė, kuri taip pat reikšmingai prisideda prie atogrąžų miškų naikinimo, daugiamečių pievų suarimo, aukštesnių maisto ir degalų kainų kiekvienam gyventojui, nes joje naudojami žmonėms vartoti tinkami žemės ūkio produktai. Visų šių problemų būtų galima išvengti kuo skubiau elektrifikuojant transporto sektorių“.