Intensyvus žemės ūkis yra susijęs su didelio masto poveikiu biologinei įvairovei, ekosistemų funkcijoms, apsirūpinimu maistu ir žmonių sveikata, tad svarbu pereiti prie tvaresnes, tačiau produktyvios ūkininkavimo praktikos! Vokietijoje buvo atlikta studija (peržiūrėti galima čia), kurioje vertinamos tvarios kraštovaizdžio, dirvos ir augalininkystės praktikos didinančios biologinę įvairovę ir derlių tradicinėse kviečių auginimo sistemose. Gauti rezultatai rodo, kad biologinės įvairovės skatinimas gali padėti natūraliam kenkėjų valdymui nenaudojant augalų apsaugos priemonių ir kad suvaldyti kenkėjus bei piktžoles augalų apsaugos priemonės yra mažai reikšmingos galutiniam žieminių kviečių derliui.
Biologinė įvairovė yra naudinga žemės ūkiui per biologinę kenkėjų kontrolę, maistinių medžiagų ciklus ir apdulkinimą. Tačiau intensyvus žemės ūkis gali kelti grėsmę ekosistemų biologinei įvairovei ir ekologinei jų funkcijai, o tai turi įtakos produktyvumui. Siekiant sumažinti apsirūpinimo maistu riziką, ūkininkai raginami laikytis tvaresnio ir ekologiškesnio požiūrio į žemės ūkį įgyvendinant ES programas ir politiką, pvz. bendrąją žemės ūkio politiką. Tačiau kokia praktika tam tinka ir kaip ji veikia žemės ūkio derlių, lyginant su įprastais intensyviais metodais?
Minėtas tyrimas nagrinėja šį klausimą susijusį su žieminių kviečių (Triticum aestivum) auginimu Vokietijoje. Jame įvertinami neprisitaikantys veiksniai (pvz. dirvožemio savybės) ir bendra intensyvaus ūkininkavimo praktika (pvz. agrocheminių medžiagų naudojimas), siekiant nustatyti vietos ir kraštovaizdžio valdymo galimybes, kurios leistų sumažinti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai ir galėtų lengvai būti taikomos realioms agroekosistemoms.
Mokslininkai tyrė 14 žieminių kviečių laukų porų šalia Viurcburgo, Bavarijoje (atrinktų 2014 m.). Kiekviename lauke, suskirstytame į keturias besiribojančias dalis, buvo atliktas atsitiktinių imčių eksperimentas su piretroidų klasės insekticidais ir mineralinėmis trąšomis, aprašant medžiagos rūšį, kiekį ir taikymo laiką pagal regioninę praktiką. Trąšos (iš viso 190 kilogramų hektarui (kg/ha)) buvo naudojamos trimis augimo etapais ir prilygintos su aplinkinių tradicinių kviečių laukų tręšimo lygiais. Insekticidas (300 mililitrų beta-cyfluthrin3 viename hektare (ml/ha)) buvo purškiamas vienką kartą po pirmo iš trijų biologinės įvairovės tyrimo, siekiant patikrinti jo laikiną veiksmingumą kenkėjams ir plėšrūnams.
Tyrėjai pasirinko iš viso 34 kintamuosius, kurie yra potencialūs tiesioginiai arba netiesioginiai kviečių derlingumo veiksniai, suskirstyti į dirvos, pasėlių valdymo, kraštovaizdžio ir biotines (organizmą veikiančias) kategorijas ir atrinkti skirtingomis erdvinėmis skalėmis. Pasėlių valdymo duomenys gauti atlikus eksperimentinę sąrangą (trąšų ir insekticidų panaudojimą) ir ūkininkų apklausą 2014 m. rudenį.
Rezultatai parodė, kad augalų biomasė ir grūdų derlius yra glaudžiai susijęs ir didėja naudojant trąšas (atitinkamai 26% ir 30%), tačiau nenustatyta tiesioginio ryšio tarp derlingumo ir insekticidų naudojimo, pH ar dirvožemio organinės anglies kiekio. Tiesioginio ryšio tarp ekstensyvaus pasėlių valdymo ir derliaus kiekio nebuvo, tačiau derlingumo kokybė buvo geresnė laukuose, kuriuose labai įvairi sėjomaina arba taikoma beariminė žemdirbystė.
Pagrindiniai kenkėjų gausos veiksniai buvo išteklių prieinamumas ir agrocheminių medžiagų naudojimas, o įvairios kenkėjų rūšys skirtingai reagavo į tyrime analizuojamus kintamuosius. Kraštovaizdžio aspektai turėjo nedidelį vaidmenį plėšrūnų (vorų, vabzdžių ir aktyvių skrajūnų) gausoje, išskyrus dvi išimtis: dirvos paviršiuje medžiojantys vorai buvo aktyvesni kraštovaizdžiuose su nedideliais pasėlių laukais, tačiau mažiau – tose dirvose, kurių ‘kampo tankis’ yra didelis (kraštovaizdžio metras naudojamas buveinių tinklui matuoti). Ir aktyvių skrajūnų buvo mažiau žemės plotuose, turinčiuose didelį ‘kampo tankį’. Mokslininkai iškelia hipotezę, kad grobuonims esantiems kraštovaizdžio elementuose, yra nesudėtinga patekti į besiribojančius nedidelius laukus.
Rezultatai rodo, kad agrocheminės medžiagos turėjo didžiausią įtaką derlingumui, tačiau atsisakius pesticidų naudojimo gali reikšmingai padidėti derliaus kokybė be reikšmingo poveikio kenkėjų skaičiui, o biologinę įvairovę gerinančios valdymo galimybės, pvz. beariminė žemdirbystė ir didelė sėjomainos įvairovė, gali padidinti natūralių plėšrūnų skaičių. Mokslininkai pabrėžia, kad ateityje klimato kaita gali turėti vis reikšmingesnį poveikį, tad kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės didinimo priemonės gali padėti prisitaikyti prie jo (pvz. naujų kenkėjų, ligų ar ekstremalių meteorologinių reiškinių).
Tyrime buvo naudoti tik vienerių metų ir vieno regiono duomenys, tad papildomos studijos padėtų geriau suprasti gautus rezultatus.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” savo ruoštu siūlo ūkininkams mažinti augalų apsaugos priemonių naudojimą ir labiau puoselėti sėjomainą bei kraštovaizdžio elementus, taip užsitikrinant saugų aukštos kokybės derlių ir prisidedant prie biologinės įvairovės puoselėjimo.