Įsidarbinimo galimybės yra svarbios bet kurioje ekonomikoje, ypatingai ekonominio atsigavimo po pandemijos metu. Šiuo metu vyriausybė, savivaldybės ir privatus sektorius svarsto kur investuoti siekiant ateityje pasiekti didžiausią augimą, dalis iš jų bus teikiant prioritetą “žalumui” ir “klimato neutralumui”. Tuo pačiu svarbu įvertinti ir šių investicijų naujų darbų sukūrimo potencialą. C40 organizacijos miestai skaičiuoja, kad vien 97 prie organizacijos prisijungę miestai galėtų sukurti apie 2.9 mln. darbo vietų atliekų tvarkymo sektoriuje.
Zero waste – visapusiškas požiūris į atliekų tvarkymą, teikiant prioritetą prevencijai, pakartotiniam naudojimui, kompostavimui ir perdirbimui – plačiai pritaikoma strategija parodanti kaip galima minimizuoti neigiamą aplinkosauginį poveikį visuomenei ir prisidėti prie teisingesnės visuomenės.
Remiantis 16 valstybių studija, GAIA organizacija skaičiuoja, kad 10 000 tonų atliekų, vidutiniškai galima sukurti tiek darbo vietų atliekų tvarkymo sektoriuje:
Gauti duomenys rodo, kad vien daugiau kompostuojant ir perdirbant galima sukurti didelį skaičių naujų darbo vietų. Potencialas pasitelkiant zero waste sistemas, kurios į save integruoja taisymą, pakartotinį naudojimą ir atliekų prevenciją yra dar didesnis!
Taisymas sukuria maždaug 200 kartų daugiau darbo vietų nei deginimas – aplinkosauginiai tikslai šiuo atveju pilnai dera su ekonominiais. Perdirbimas sukuria daugiau nei 50 kartų daugiau darbo vietų nei deginimas, bet tuo pačiu ir užtikrina ženkliai mažesnius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
Lietuvoje 2019 m. apie pusė milijono tonų atliekų buvo sudeginta arba pašalinta sąvartyne. Remiantis studija, jeigu toks kiekis būtų buvęs perdirbtas, būtų galima sukurti apie 5000 – 6000 darbo vietų ir sumažinti Lietuvos neigiamą poveikį klimatui.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją ir Seimą pasinaudoti proga ir kiek įmanoma sumažinti atliekų deginimą ir šalinimą sąvartyne.