Lietuvoje jau kuris laikas komercinei gamybai nėra rezervuojama linija, o ribojama tik tiek, kiek fiziškai galima linija priimti. Galimi ir tam tikri apribojimai, priklausomai nuo visų gaminančių pagal prioritetus. Tai leidžia daug gamintojų jungtis prie tos pačios linijos ir gaminti, pvz, kuomet saulė šviečia neintensyviai. O jeigu ji šviečia intensyviai – gamyba dalyje elektrinių gali būti ribojama pagal prioritetus ir proporcijas. Tai būtų galima įvardyti kaip lanksčią gamybą.
O kaip dėl vartojimo? Jis taip pat gali būti lankstus. Tokį atvejį gerai aprašė Eduardo Francisco, Luís Ferreira, Carlos Silva ir Joaquim Braga savo straipsnyje “DSO and flexible power contracts as enablers of EV smart charging in residential collective buildings” (čia). Jis puikiai aprašo, kad elektros skirstymo operatorius (ESO) galėtų pasiūlyti planus įkrovimo infrastruktūrai (kuriai dabar dažnai trūksta galios) su dinaminiu kontraktu, kuris būtų nustatomos pačio ESO. Taip piko metu krovimo infrastruktūra būtų kiek apribota, tačiau visu kitu laiku (kuriuo, tikėtina, ir elektros energijos kaina yra mažiausia) galėtų kuo puikiausiai pasiūlyti geresnius tarifus. Tai galėtų būti taikoma ne tik elektromobilių infrastruktūrai, bet ir kitam vartojimui.
Pavyzdys, kur tai jau sėkmingai vyksta – Danija (detali informacija čia). Danijoje didesniems vartotojams, kurie sutinka, kad kartais jiems galima vartojimo galia būtų sumažinta, tai galiai gali tikėtis iki 50 proc. mažesnių tarifų.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia ESO imtis veiksmų ir pasiūlyti kontraktus, kuriais galėtų būti lanksti vartojimo galia.