Pastarąją savaitę pasirodė pranešimų, kad Suomijos naftos korporacijos “Neste” į Lietuvos rinką tiekiami “Neste MY Renewable Diesel” degalai yra “pagaminti iš 100 proc. tvarių žaliavų, pavyzdžiui, panaudoto kepimo aliejaus ir gyvūninių riebalų iš maisto pramonės atliekų”. Daliai Lietuvos vartotojų tokie teiginiai pasirodė kaip įtikinantys, nes juk perka kurą, kuris neprisideda prie klimato kaitos. Deja, tai tėra tik korporacijos “Neste” skleidžiamas žaliasis smegenų plovimas (ang. “greenwashing”):
- Neste tiekėjai atsakingi už miškų naikinimą
2020 m. buvo paviešintas Nyderlandų aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos Milieu defensie tyrimas, parodęs, kad Neste tiekėjai 18 mėnesių iki ataskaitos paskelbimo prisidėjo prie maždaug 10 000 hektarų atogrąžų miškų iškirtimo:
2. Neste naudoja pašarinį palmių aliejų (PFAD) – nelaikomą atsinaujinančia žaliava dalyje ES šalių ir aviacijos sektoriaus
Pašarinis palmių aliejus (PFAD – palm fatty acid distillate) yra naudojamas Neste biodegaluose ir jį Neste laiko kaip liekaną. Daugumoje Europos jis yra laikomas kaip neatsinaujinanti žaliava (Italijos pavyzdys ir Prancūzijos pavyzdys). Taip pat 2022 metų Europos Parlamentas pritarė siūlymui nelaikyti PFAD kaip atsinaujinančių degalų aviacijoje.
3. Neste naudoja pašarinį palmių aliejų (PFAD) – klaidinantys sertifikatai
Dažnai Neste savo žaliavas sertifikuoja, tarsi jos neprisidėtų prie atogrąžų miškų kirtimo. Deja, situacija yra kiek kitokia, pasirenkant naudoti “tvarų” ir sertifikuotą PFAD padidėja tokios produkcijos paklausa ir tenka iškirsti naujus atogrąžų miškų plotus:
4. Neste naudoja pašarinį palmių aliejų (PFAD) – daugiau CO2 nei nuo naftos
Pašarinio palmių aliejaus (PFAD) naudojimas turi didesnį neigiamą poveikį klimatui, t.y. daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei jeigu būtų naudojamas toks pat kiekis naftos. PFAD naudojimo pėdsakas yra beveik toks pat kaip palmių aliejaus ir gali būti palygintas:
5. Neste naudoja pašarinį palmių aliejų (PFAD) – nykstanti biologinė įvairovė ir pažeidžiamos gyventojų teisės
Įvairios nevyriausybinės organizacijos nuolat stebi padėtį Malaizijoje ir Indonezijoje, iš kurių atkeliauja didžiausi kiekiai palmių aliejaus ir PFAD, ir turima informacija rodo:
- Dauguma Indonezijos palmių aliejaus plantacijų yra Sumatros ir Borneo salose, kur dėl miškų naikinimo visos trys orangutanų rūšys buvo įrašytos į raudonąją knygą. Per pastaruosius 40 metų, buvo išnaikinta mažiausiai 30 % Borneo tropinių miškų, tarp jų ir pelkynai, kurie savyje laikė dvigubai daugiau organinės anglies nei patys miškai. Vien per pastaruosius 16 metų Borneo neteko apie 150 000 orangutanų.
- Skaičiuojama, kad dėl ūkinė veikla prisidėjo prie 78 % visų Pietryčių Azijos miškų kirtimų, įvykdytų 2001 – 2015 m. Palmių aliejaus ir medienos pramonės yra daugiausiai prie to prisidedančios. Indonezijoje dėl palmių aliejaus buvo iškirsta maždaug 2.3 mln. hektarų miškų 1995 – 2015 m.
- 2018 m. Tarptautinė sąjunga už gamtos išsaugojimą (International union for conservation of nature – IUCN) paskelbė, kad didėjančios palmių aliejaus plantacijos veikė 193 rūšis esančias IUCN raudonojoje knygoje. Tuo pačiu, buvo įvertinta, kad “palmių aliejus plėtra gali paveikti 54 % visų nykstančių gyvūnų ir 64 % nykstančių paukščių visame pasaulyje”.
- Remiantis tyrimais, apie 900 tūkstančių žmonių Indonezijoje 2019 m. kentė kvėpavimo takų infekcijas, sukeltas gaisrų dūmų, ir net beveik 10 mln. vaikų yra rizikoje patirti ilgalaikę fizinę ir protinę žalą dėl oro taršos. Tai ypatingai veikia čiabuvius gyventojus, kuriems miškas yra jų pragyvenimo šaltinis. Korporacijų godumas ir palmių aliejus yra didžiausias pavojus jų kultūrai ir gyvenimo būdui.
Tikimės, kad šie argumentai padės Lietuvos vartotojams (tiek fiziniams tiek juridiniams asmenims) apsispręsti nesirinkti tokių, pagrinde iš neatsinaujinančių žaliavų ir su milžinišku neigiamu poveikiu klimatui bei biologinei įvairovei, degalų.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Neste atsisakyti pašarinio palmių aliejaus (PFAD) ir kitų šalutinių palmių aliejaus produktų.