Dėl padidėjusio naudoto kepimo aliejaus (UCO) biodegalų vartojimo Europoje atsirado didelė priklausomybė nuo importo iš Azijos šalių. Organizacija T&E vertina naujausius prekybos srautus, ekonominę dinamiką ir nagrinėja esamus ir būsimus UCO biodegalų apribojimus.
Europa per dieną sudegina 130 000 barelių naudoto kepimo aliejaus – 8 kartus daugiau nei surenka. Priėmus J. Bideno Infliacijos mažinimo įstatymą, JAV dabar sunaudoja 40 000 barelių per dieną. Kad užpildytų šį trūkumą, abi šalys importuoja vis daugiau UCO iš Kinijos, taip pat Indonezijos ir Malaizijos. Tačiau oro linijų bendrovėms pradėjus įsitraukti į šį procesą, paklausa viršija kiekį, kurį galima tvariai surinkti.
Remiantis konsultacinės bendrovės “Stratas Advisors” atlikta analize (pilna studija čia, santrauka čia), “T&E” vertina naujausius prekybos srautus, ekonominę dinamiką ir nagrinėja dabartinius bei būsimus UCO biodegalų apribojimus.
Europos UCO pasiūla jau dabar sunkiai patenkina padidėjusią paklausą
Remiantis Stratas analize, 2023 m. Europos šalys biodegalams sunaudos beveik septynis milijonus tonų UCO, iš kurių didžioji dalis bus sumaišyta su biodyzelinu, naudojamu lengvuosiuose automobiliuose ir sunkvežimiuose. Tai yra beveik aštuonis kartus daugiau nei surinktų kiekių įverčiai 2023 m. ir keturis kartus daugiau nei didžiausias žemyno potencialas, nes paklausa auga daug sparčiau nei vidaus pasiūla.
Europos biodyzelinas beveik išimtinai gaunamas tik iš restoranų, iš namų ūkių surenkama mažiau nei 10 % žaliavų, o daugiau nei pusė didžiausio žemyno potencialo jau išnaudota. Nors Europos namų ūkiuose išlieka didelis potencialas, daugelyje šalių gali būti sudėtinga pagerinti surinkimo infrastruktūrą, logistiką ir visuomenės informuotumą.
Automobiliai, lėktuvai ir laivai stato ant tokios pačios žaliavos
2023 m. UCO sudarė trečdalį įprastinių biodyzelino žaliavų ir ketvirtadalį hidrinimu apdoroto augalinio aliejaus (HVO) biodegalų kiekio. Visų pirma, UCO sudarė 80 proc. didėjančios, bet vis dar labai ribotos tvariųjų aviacinių degalų (SAF) paklausos, kuri 2021-2023 m. išaugo aštuonis kartus. Prognozuojama, kad ES ir Jungtinės Karalystės ekologiškų degalų, skirtų lėktuvams ir laivams, įpareigojimai dar labiau padidins spaudimą pigioms biodegalų žaliavoms, tačiau Jungtinės Valstijos įsipareigojo 2030 m. nustatyti tris kartus didesnį SAF tikslą, o Kinija, kaip tikimasi, netrukus paskelbs 2-5 proc. maišymo tikslą.
Dėl riboto surinkimo potencialo, net ir Kinijoje, didžiausioje dabartinėje gamintojoje, bendras dabartinis UCO biodegalų suvartojimas ir prognozuojama SAF paklausa neatitiks pasiūlos, jei būtų remiamasi tik šia žaliava. Pavyzdžiui, vien tik “Ryanair”, labiausiai aplinką teršiančiai Europos oro transporto bendrovei, reikės viso Europos NKA surinkimo potencialo, kad iki 2030 m. pasiektų savo savanorišką 12,5 % SAF tikslą.
Tikėtinas surinkimo ir eksporto duomenų neatitikimas – dar vienas sukčiavimo požymis
2023 m. UCO prekybos srautai pasikeitė: dėl J. Bideno priimto Infliacijos mažinimo įstatymo (IRA) pusė Kinijos UCO, anksčiau eksportuoto į Europą, buvo nukreipta į Jungtines Valstijas. Tuo pat metu tariamai iš atliekų pagaminto biodyzelino importas iš Kinijos į Europą šoktelėjo 40 proc. ir sukėlė rimtų įtarimų dėl tokio didelio kiekio autentiškumo.
Kinija, Indonezija ir Malaizija padidino maistinio aliejaus atliekų surinkimą iki maždaug 4 mln. tonų 2023 m., iš kurių daugiau kaip tris ketvirtadalius tiekia vien Kinija. Tačiau surinkimo ir eksporto normų pažeidimai taip pat kelia rimtą susirūpinimą dėl sukčiavimo. Stratas analizės duomenimis, Malaizija jau dabar eksportuoja tris kartus daugiau UCO nei surenka, o tai reiškia, kad labai tikėtina, jog sukčiavimas vyksta dideliu mastu, pasinaudojant didelėmis pažangiųjų biodegalų ir atliekų biodegalų skatinimo priemonėmis Europoje.
Kita vertus, nors Kinijoje surenkamas UCO kiekis maždaug atitinka oficialų eksportą ir vidaus vartojimą, šį vaizdą užgožia stipri naftos produktų rinka. Iš tikrųjų šalis tikriausiai suvartoja didelius kiekius UCO šalies viduje, todėl kyla rimtų įtarimų dėl to, kad pirminis augalinis aliejus neteisingai ženklinamas kaip alyvos atliekos.
Pigūs azijietiški UCO biodegalai, nepaisant didelių transportavimo sąnaudų
Stratas vertinimu, Azijoje surinkti UCO yra maždaug trečdaliu pigiau nei Europoje, tačiau importo išlaidos ir akcizai gali lemti didesnę galutinę UCO kainą Europos pirkėjams, priklausomai nuo kokybės ir kintamų krovinių gabenimo išlaidų. Dėl bendro Azijos UCO biodegalų konkurencinio pranašumo, perteklinės Kinijos biodyzelino pasiūlos ir riboto paklausos augimo Europos biodegalų rinkos kainos 2023 m. sumažėjo.
Kilus Europos biodyzelino gamintojų, teigusių, kad juos užplūdo pigūs ir apgaulingi produktai, pasipiktinimui, Europos Komisija 2023 m. gruodžio mėn. pradėjo antidempingo tyrimą, kad įvertintų, ar buvo vykdoma nesąžininga ir neteisėta veikla. Nors oficialūs tokio tyrimo rezultatai dar neatskleisti, 2023 m. antrąjį pusmetį Kinijos biodyzelino importas sumažėjo.
T&E rekomendacijos
Nėra “sidabrinės kulkos”, kuri padėtų išspręsti ekonomines, politines ir aplinkosaugos problemas, kylančias dėl priklausomybės nuo UCO importo ir sukčiavimo. ES ir valstybės narės turi dirbti įvairiose srityse, kad pakoreguotų savo politiką ir praktiką.
- Nacionaliniu lygmeniu vyriausybės turėtų užtikrinti, kad UCO importas iš ES nepriklausančių šalių nebebūtų įskaičiuojamas į atsinaujinančiųjų išteklių tikslus, taip panaikinant pagrindinę jų paklausos paskatą.
- Be to, nacionalinės vyriausybės turėtų nustatyti griežtesnes UCO biodegalų skatinimo ribas.
- ES lygmeniu turėtų būti įsteigtas specialus sukčiavimo tyrimų padalinys, kuris tirtų sukčiavimo atvejus. Sukčiavimo tyrimas galėtų būti pradėtas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, gavus pranešimą iš pramonės pranešėjų, įtartinų sandorių arba įtariamų rinkos iškraipymų, kuriuos galėjo sukelti sukčiavimas.
- Reikia visapusiškai peržiūrėti sertifikavimo sistemą, atsisakant nepriklausomų savanoriškų pramonės šakos schemų ir pereinant prie griežtesnio ES ir nacionalinio reguliavimo. Reikėtų nustatyti nacionalinių vyriausybių priežiūros procedūrą, kad būtų galima geriau prižiūrėti savanoriškų sistemų darbą, įskaitant bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis sistemas, kad būtų galima vykdyti priežiūrą jų teritorijose.
- Galiausiai šios rekomendacijos turėtų būti papildytos parama švaresnėms alternatyvoms. Pirmenybė turi būti teikiama tiesioginiam kelių transporto elektrifikavimui. Sunkiau elektrifikuojamuose sektoriuose, pavyzdžiui, aviacijos ir laivybos, pagrindinis vaidmuo turėtų tekti vandenilio pagrindu pagamintiems degalams.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją naudotis “Transport & Environment” organizacijos rekomendacijomis.