5 miestai taikantys spūsčių mokestį

Miestuose visame pasaulyje didėja eismo spūstys, tad kai kurie iš jų imasi aktyvių veiksmų. Viena iš pačių efektyviausių – spūsčių mokesčiai. Šie mokesčiai veikia kaip rinkos mechanizmas: padidinus važiavimo tam tikrose vietovėse kainą, vairuotojai skatinami rinktis alternatyvias transporto priemones arba keliauti kitu laiku. Iš rinkliavų gautos pajamos gali būti skiriamos kelių ir viešojo transporto gerinimui[…]

Elektromobiliai – draugiškiausi klimatui automobiliai

Europos (ir ypatingai Lietuvos) elektros energijos struktūra tampa vis švaresnė, o kartu su ja didėja elektromobilių pranašumas klimato atžvilgiu. Remiantis naujausiais ICCT (International Council on Clean Transportation) tyrimais (čia), šiandien parduodami grynieji elektromobiliai per visą savo gyvavimo ciklą išmeta 73 % mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei benzininiai automobiliai, netgi atsižvelgiant į gamybos procesą. Tai[…]

Vos keliais elektromobiliais daugiau mikrorajone – mažesnė astmos rizika

Yra didžiulis poreikis atsisakyti iškastinio kuro naudojimo dėl jo išmetamų šiltnamio efektą sukelinčių dujų ir teršalų, kurie sukelia didžiulius neigiamus poveikius klimatui, gamtai ir žmonėms. Dalyje pasaulio miestų, kartais net ir Vilniuje, esant mažam vėjui ir intensyviai taršai net susidaro smogas. Besikeičiant aplinkosauginei padėčiai, ypatingai dėl mažesnės taršos transporto priemonėse, tokių situacijų vis mažėja. Tolesnis[…]

JAV biodegalų politika – žalinga klimatui

JAV vidurio vakaruose yra vieni iš turtingiausių ir produktyviausių žemės ūkio plotų pasaulyje, todėl jie yra tapę didžiule kukurūzų ir sojų gamybos mašina – šį pokytį iš esmės paskatino dešimtmečius trukusi politika, remti biodegalų gamybą. Naujoje World Resources Institute ataskaitoje “Rethinking Biofuels in the US Midwest” (čia) itin kritiškai vertinamo tokia bioetanolio skatinimo praktika, kaltinant[…]

Kaip pigiai sumažinti azoto oksidų taršą miestuose?

Lietuvos miestuose oro tarša jų gyventojams daug kainuoja. Šią žalą yra detaliai ištyrinėjusi CE Delft tyrimų ir konsultacijų įmonė. Remiantis jų ataskaita (čia), 2018 m. didžiausių Lietuvos miestų gyventojai dėl oro taršos patyrė tokią žalą: Pateikti skaičiai dėl augančios ekonomikos ir infliacijos bei menkai mažėjančios oro taršos jau gerokai didesni, tad žala Vilniaus miesto gyventojams[…]