Palmių aliejaus ir PFAD (pašarinio palmių aliejaus) gamyba prisideda prie atogrąžų miškų naikinimo (ypatingai Indonezijoje ir Malaizijoje), biologinės įvairovės naikinimu (pastarąjį dešimtmetį orangutanų populiacija sumažėjo per pusę) ir žmonių išnaudojimu (žemės atimamos plantacijoms, o jiems tenka dirbti menkai apmokamą darbą su pavojingomis cheminėmis medžiagomis). Deja, net ir žinant visą šį neigiamą palmių aliejaus ir PFAD poveikį aplinkai, toliau dviženkliu skaičiumi auga jų produkcija, kuri preliminariais skaičiavimais 2022 metais vien palmių aliejui sudarys virš 79 milijonų tonų.
Dalis šalių reikšmingai mažina palmių aliejaus ir PFAD naudojimą. Norvegija galėtų būti laikoma viena iš pavyzdinių, joje 2021 m. nebuvo panaudotas nei lašas palmių aliejaus ar PFAD biodegalų. Kaip pavyko tą padaryti?
Pirmuoju žingsniu 2016 metais buvo PFAD (pašarinio palmių aliejaus) priskyrimas prie 1-mos kartos biodegalų. Deja, 2017 metais Norvegijoje buvo parduotas rekordinis kiekis, net 317 milijonų litrų palmių aliejaus produktų kartu su dyzelinu. Tuomet buvo paskelbtas Norvegijos vyriausybės draudimas pirkti degalus su palmių aliejumi (įskaitant PFAD). Tai reikšmingai paveikė palmių aliejaus produktų naudojimą. Galiausiai 2020 metais įsigaliojo vyriausybės sprendimas nelaikyti žaliavų, kurių naudojimas siejamas su aukšta miškų naikinimo rizika (pagrinde palmių aliejus, PFAD ir sojų aliejus) kaip atsinaujinančiais ir jiems taikyti pilną akcizą. Po tokio sprendimo tiesiog nebeliko priežasties naudoti tokią brangią žaliavą degalams ir visi degalų tiekėjai jos atsisakė.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos, energetikos ir žemės ūkio ministerijas nelaikyti PFAD kaip atsinaujinančios žaliavos dyzelinui ir uždrausti tokius degalus pirkti viešuosiuose pirkimuose.