Per pastarąjį dešimtmetį Zero Waste organizacijos kuruojama Zero Waste Miestų programa išsiplėtė ir dabar bendradarbiauja su daugiau kaip 450 Europos savivaldybių, norinčių tapti miestais be atliekų. Šios savivaldybės įsipareigojo atsisakyti žalingų aplinkai atliekų šalinimo metodų ir pradėjo diegti kai kurias iš geriausiai žemyne veikiančių atliekų prevencijos ir perdirbimo sistemų. Vidutiniškai tokiuose miestuose atskiras surinkimas siekia apie 67 % (yra ir tokių, kur 90+ %) bei komunalinių atliekų kiekis, susidarantis gyventojui per metus, yra apie 440 kg – 65 kg mažiau nei ES vidurkis.
Žemėlapis, kuriame galima pamatyti Zero Waste miestus (čia):
Kokios sąlygos yra iškeliamos savivaldybėms, kurios nori tapti zero waste miestais?
- Intereso pareiškimas: savivaldybė pateikia jį vietos “Zero Waste Europe” (ZWE) nariams.
- Įsipareigojimas: savivaldybė gauna “Zero Waste” miesto kandidatės statusą ir turi sukurti bei pateikti savo sertifikavimo planą pagal konkrečius reikalavimus (čia). Visus dokumentus, susijusius su Zero Waste Miestų sertifikavimu, galima peržiūrėti čia.
- Įgyvendinimas: savivaldybė turi per trumpiau nei dvejus metus įgyvendinti ir užpildyti Sertifikavimo rezultatų lentelę bei pateikti įrodymus oficialiam auditoriui, kad būtų sertifikuota.
- Sertifikavimas: po sėkmingo trečios šalies vertinimo, kuriame daugiausia dėmesio skiriama veiklos lygiui ir poveikiui, savivaldybė kandidatė tampa “Zero Waste” sertifikuotu miestu. Sertifikuotų zero waste miestų kriterijai (čia).
- Tolesnis tobulėjimas: gavusi sertifikatą, savivaldybė privalo kasmet atlikti patobulinimus, kad galėtų stebėti ir gerinti pasiektus rezultatus. Kas trejus metus bus atliekami nauji audito procesai, kad būtų patvirtintas Sertifikavimo statusas. Yra galimybė pakelti lygį pagal 5 žvaigždučių sistemą.
Pats pirmas žingsnis dėl įsipareigojimo yra itin nesudėtingas:
- Savivaldybė paskelbia viešą pareiškimą ir (arba) raštą, kuriuo informuoja “Zero Waste Europe” apie savo įsipareigojimą tapti “Zero Waste Miestu”
- Savivaldybė įsipareigoja laikytis ilgalaikės vizijos, siekiant “nulinių” atliekų strategijos, įtraukiant, kad 90 % mišrių komunalinių atliekų būtų nukreipiama nuo klaidingų ir aplinkai žalingų tvarkymo būdų bei nustatytas mišrių komunalinių atliekų susidarymo tikslas (kg) gyventojui per metus
- Savivaldybės įsipareigoja mažinti siunčiamų deginti komunalinių atliekų kiekius ir informuoti visuomenę apie geresnes alternatyvas už atliekų deginimą
- Savivaldybės imasi veiksmų, kad padidintų gyventojų ir bendruomenių informuotumą apie “zero waste”, pasitelkiant įvairias komunikacijos priemones ir metodus
Po to procesas yra aiškus ir paprastas su galimybėmis pasitelkti Europinio lygio atliekų tvarkymo ir prevencijos ekspertus.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos savivaldybes prisijungti prie zero waste miestų tinklo ir sudaryti sąlygas savo gyventojams sutaupyti už atliekų tvarkymą, pakartotinai naudoti daugiau daiktų bei skatinti daiktų dalijimąsi.