Lietuvos miestuose oro tarša jų gyventojams daug kainuoja. Šią žalą yra detaliai ištyrinėjusi CE Delft tyrimų ir konsultacijų įmonė. Remiantis jų ataskaita (čia), 2018 m. didžiausių Lietuvos miestų gyventojai dėl oro taršos patyrė tokią žalą: Pateikti skaičiai dėl augančios ekonomikos ir infliacijos bei menkai mažėjančios oro taršos jau gerokai didesni, tad žala Vilniaus miesto gyventojams[…]
Per pastarąjį dešimtmetį Zero Waste organizacijos kuruojama Zero Waste Miestų programa išsiplėtė ir dabar bendradarbiauja su daugiau kaip 450 Europos savivaldybių, norinčių tapti miestais be atliekų. Šios savivaldybės įsipareigojo atsisakyti žalingų aplinkai atliekų šalinimo metodų ir pradėjo diegti kai kurias iš geriausiai žemyne veikiančių atliekų prevencijos ir perdirbimo sistemų. Vidutiniškai tokiuose miestuose atskiras surinkimas siekia[…]
Tarptautinė aplinkosauginė organizacija Greenpeace išleido idealaus tvaraus miesto brošiūrą. Tikimės, kad tai sudomins ir Lietuvos savivaldos atstovus ir jie pasinaudos rekomendacijomis padarydami savo miestu tvaresniais! Tvarūs miestai yra pagrindas sustabdyti klimato atšilimą ir bioįvairovės praradimą bei žiedinės ekonomikos sukūrimą, kuri padėtų spręsti dabartines aplinkosaugines ir nelygybės problemas. Remiantis 2050 gyventojų augimo prognozėmis, būtina, kad vietos[…]
Jau šį penktadienį (2019-05-07) vyks Alytaus ekonomikos forumas. Jame pagrindinė tema – žiedinė ekonomika. Labai džiaugiamės, kad šis klausimas vis dažniau yra keliamas Lietuvoje! Registruotis į galima: http://alytausforumas.lt/registracija/ Trumpas straipsnis apie Lietuvos galimybes žiedinėje ekonomikoje: Lietuva – šalis be atliekų: naujos galimybės? Idėja, kad miestai, verslai ir gyventojai gali būti be atliekų, plinta neįtikėtinu greičiu.[…]