Maisto švaistymas yra didžiulė ekonominė, aplinkosauginė ir socialinė problema. Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje, įvairiose maisto vertės kūrimo grandinėse, iššvaistoma daugiau nei 400 000 tonų maisto.
Siekiant sumažinti maisto švaistymą prekybos centruose, Lietuvos Respublikos Seimas 2024 metais priėmė LR atliekų tvarkymo įstatymo (čia) pakeitimus, kuriais mažmėninės prekybos įmonės yra įpareigojamos skelbi maisto atliekų prevencijos planus:
34^41 straipsnis. Mažmeninės prekybos įmonės pareigos Mažmeninės prekybos įmonė turi parengti maisto atliekų susidarymo prevencijos planą, pasirinktinai arba vienų, arba trejų metų trukmės. Maisto atliekų susidarymo prevencijos plane nurodomas siektinas sumažinti mažmeninės prekybos įmonės veikloje susidarantis maisto atliekų kiekis per metus absoliučiaisiais arba santykiniais dydžiais ir numatomos priemonės šiam tikslui pasiekti (pavyzdžiui, maisto perdavimas labdarai ir (ar) paramai; maisto atliekų susidarymo prevencijos priemonės, įskaitant planuojamas rengti ar remti vartotojų elgsenos keitimo priemones, skirtas maisto atliekų susidarymui mažinti, visuomenės švietimo ir informavimo kampanijas, skirtas informuotumui apie maisto atliekų susidarymo prevenciją didinti, ir kitas maisto atliekų kiekį mažinančias priemones). Maisto atliekų susidarymo prevencijos planas turi būti parengtas ir paskelbtas mažmeninės prekybos įmonės interneto svetainėje iki einamųjų metų sausio 1 dienos. Mažmeninės prekybos įmonė kiekvienais metais turi parengti praėjusių metų maisto atliekų susidarymo prevencijos plano įgyvendinimo ataskaitą ir ją paskelbti savo interneto svetainėje iki einamųjų metų kovo 31 dienos.
Kaip tą sekasi įgyvendinti didžiausiems mažmeninės prekybos tinklams „Maxima“, „Iki“, „Lidl“, „Norfa“, „Rimi“?
- Maxima grupė (čia – pasidalino Kiril Sanko)
Numatyti tikslai yra minimalūs, kuriuos galima apsiimti.
- IKI Lietuva (čia)
Pilnavertis planas, esminė informacija:
Ambicijos itin nedidelės, o maisto atliekų švaistymo mastai didėja. Deja, vis daugiau perduodama maisto atliekų energijai gaminti, o ne gyvūnams.
- LIDL Lietuva (čia)
Pilnavertis planas, esminė informacija:
Geros tendencijos dėl atliekų kiekių mažėjimo, ambicijos atitinka Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus.
- Norfos Mažmena – nieko nepavyko rasti
- Rimi Lietuva (čia)
Pilnavertis planas, bet su pateikiama abejotino pagrįstumo informacija, pvz.: “maisto atliekų mažinimas ir išsaugoto maisto kiekio didinimas yra pagrindinis „Rimi Lietuva“ prioritetas”.
Ambicingi planai („Rimi Lietuva“ yra įsipareigojusi iki 2025 m. 50 proc. sumažintimaisto atliekų kiekį) ir mažėjantis maisto atliekų susidarymas.
Šis skačius yra gerokai didesnis nei Nyderlanduose veikiančių prekybos tinklų, kur vidurkis šalies mastu siekia 0,92 % (čia).
Deja, kol kas maisto švaistymo mažinimo rezultatai nuvilia ir tikslinga būtų remtis kitų šalių geraja praktika maisto švaistymo tikslus bei maisto aukojimą reglamentuoti (kaip tai yra, pvz., Čekijoje).
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimo narius imtis griežtesnių priemonių prieš maisto švaistymą ir aktyviai reglamentuoti šią sritį.