Lietuvoje 2020 m. gyventojai vidutiniškai generavo apie 483 kg atliekų. Tai daug ar mažai? Mažai lyginant su Danija (814 kg/gyv) ar Vokietija (628 kg/gyv), bet daug lyginant su kaimyninėmis šalimis Lenkija (346 kg/gyv), Latvija (478 kg/gyv), Estija (383 kg/gyv) ar net Švedija (431 kg/gyv – tiesa, duomenys neatrodo patikimai).
Lietuvoje komunalinių atliekų kiekis gyventojui pastaruosius dešimt metų su svyravimais augo. Ypatingai ryškus augimas matomas nuo 2016 iki 2020. Nėra abejonių, kad augimas išsilaikė ir 2021 metais. Tai turėjo būti stiprus signalas Aplinkos ministerijai įtraukti įpareigojančius atliekas mažinančius tikslus į valstybinį atliekų prevencijos ir tvarkymo planą. Jame tėra vienintelis su kiekiu stebėjimo rodiklis “Komunalinių atliekų, tenkančių vienam gyventojui, kiekis (kg/m.), palyginti su ES vidurkiu”. Atrodytų siekiama reikšmė turėtų būti ambicinga, pvz. sumažinti iki 2030 m. Lietuvoje susidarantį atliekų kiekį iki 80 ar 70 % ES vidurkio. Deja, vienintelė ambicija yra neviršyti ES vidurkio ir tai be jokių įsipareigojimų.
Siekiant prevencijos reikėtų numatyti konkrečius įpareigojančius ir paskaičiuojamus tikslus visam komunalinių atliekų kiekiui ir atitinkamai išskirsčius pagrindiniuose komunalinių atliekų srautuose. Tuomet tos užduotys perkeliamos susijusiems gamintojams ir importuotojams, kurie tiekia prekes ar pakuotes į rinką. Gamintojai ir importuotojai turėtų pasiekti tam tikrus prevencijos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo rodiklius, kurie atitiktų planą.
Tikėtina, kad aplinkos ministerija pasiriks minkštuosius kelius atliekų prevencijai t.y. per švietimą. Švietimo nauda atliekų prevencijai, deja, yra mažų mažiausiai riboto poveikio. Priešingai, nustatant konkretiems produktams ar produktų grupėms įpareigojančius tikslus sukuria atsakomybę juos gaminantiems ar importuojantiems juridiniams asmenims, kurie turi tiesioginę galimybę keisti iš kokių žaliavų ir kaip gaminami produktai.
Keletas ES šalių yra nusimačiusios realius atliekų prevencijos planus ir juos įgyvendina:
Belgija (Flandrija)
2022 metams maksimalus komunalinių atliekų kiekis gyventojui 522 kg. Taip pat 15 % mažesnis pramonės atliekų kiekis lyginant su 2013 m. Galiausiai bent 5 kg pakartotinai panaudotų daiktų ir tas yra įgyvendinama su socialinėmis įmonėmis (pvz., Herwin).
Nyderlandai
2023 m. maksimalus atliekų kiekis 61 mln. tonų, o 2029 m. – 63 mln. tonų. Papildomai yra suformuluotos užduotis:
- 50 % mažiau iškastinių žaliavų (mineralų, iškastinio kuro, metalų) iki 2030 m.
- 50 % mažiau maisto atliekų gyventojui iki 2030 m. (lyginant su 2015 m.)
- 20 % mažiau plastiko sunaudoto 2024 m. (lyginant su 2017 m.)
Italija
Tikslai numatyti 2020 m. lyginant su 2010 m.:
- 5 % mažiau komunalinių atliekų bendram vidaus produkto vienetui
- 10 % mažiau pavojingų atliekų bendram vidaus produkto vienetui
Švedija
- daugkartinės pakuotės kiekis 20 % daugiau 2026 m. ir 30 % daugiau 2030 m. lyginant su 2022 m.
- bendras maisto atliekų kiekis 20 % mažesnis 2025 m. (lyginant su 2020 m.)
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ministeriją kelti ambiciją ir pagaliau numatyti realią komunalinių atliekų prevenciją su įpareigojančiomis užduotimis gamintojams ir importuotojams.