San Franciske įsikūrusi ne pelno organizacija ReFED pateikė veiksmų planą, kuriuo pasinaudodami prekybininkai gali reikšmingai sumažinti maisto atliekų kiekius iki 20 % ir taip sukurti naujas darbo vietas, pamaitinti daugybę nepasiturinčių žmonių bei sumažinti savo išlaidas bei neigiamą poveikį aplinkai.
Pagrindinės maisto atliekų priežastys JAV prekybos sektoriuje:
- Nenoras keisti maisto išdėliojimo praktikų ir produktų dydžių, kurie glaudžiai susiję su prekės ženklo identitetu ar vartotojų pasitenkinimu;
- Siekis visuomet turėti šviežių produktų perteklių, kad jų niekuomet nepritrūktų;
- Ribotas maisto atliekų sumažinimo sprendimų žinomumas bei galimybių jomis sumažinti savo išlaidas;
- Aukšti vartotojų standartai šviežumui, kuomet net geri produktai yra išmetami nes artėja jų galiojimo laiko pasibaigimo data;
- Vartotojų poreikis produktų pastovumui ir įvairumui, kuris sukuria spaudimą pardavėjo pasiūlos efektyvumui.
Tačiau JAV 3 iš didžiausių 10 prekybos tinklų yra užsibrėžę sau nulio maisto atliekų į sąvartyną tikslus. Lietuvoje tai mažiau aktualu, nes maisto atliekos iš prekybos centrų retai patenka į sąvartynus, tačiau jų prevencijos priemonės yra išlieka vienas svarbiausių iššūkių.
Maisto produktų srautai ir sprendimai sumažinti maisto atliekoms:
Sprendimų maisto produktų tiekimo grandinėje ekonominė nauda ir galimumas:
Sprendimai su didžiausiu poveikiu ir didžiausia grąža prekybininkams yra visi prevencijos sprendimai:
- Pagerintas tiekimo valdymas, šaltas grandinės valdymas, dinaminis tiekimas, išplėsta poreikio prognozė, dinaminis kainininkas.
Lengviausiai įgyvendinami sprendimai, kuriems reikalingos mažiausios investicijos:
- Vartotojų švietimo kampanijos, standartizuotas maisto aukojimo reglamentavimas, aukojimui padedanti programinė įranga ir kuo mažesnis produktų kontaktų skaičius.
Taip pat išskiriamos geriausios prevencijos praktikos, kurios būtų aktualios ir Lietuvoje:
- Gilesnis bendradarbiavimas organizacijoje. Visos tiekimo grandinės kontroliavimas, kuomet numatomi maisto produktų poreikiai skirtingose parduotuvėse ir jų atitinkamas nukreipimas ar tolesnis laikymas šaltoje patalpoje.
- Kaštų ir naudos analizė. Verslui kartais sudėtinga diegti naujas technologijas, kuomet naudą gauna kita tiekimo grandinės dalis nei pradedanti naudoti technologiją. Visų kaštų matymas ir vertinimas padeda geriau įvertinti situaciją. Viena iš tokių priemonių yra klientų informuotumo didinamas bei standartizuotos galiojimo etiketės, kurios padėtų vartotojams daugiau sutaupyti.
- Bendravimas su klientais. Klientų poreikis kosmetiškai idealioms prekėms verčia verslus išmesti daugybę produktų. Perduodant informaciją vartotojams, kad net ir netaisyklingos formos daržovė yra visiškai vienoda maistinės naudos atžvilgiu bei kad toks jų poreikis sukuria didelius atliekų kiekius – padėtų sumažinti maisto atliekas bei kainas.
Pateiktoje studijoje yra apžvelgiama ir daugiau puikų sprendimų, kuriuos galėtų pritaikyti Lietuvos prekybos centrai. Ar jie pasiruošę pakeisti savo praktikas bei tapti atsakingesni?