Saulės šviesos energijos elektrinės gali būti įvairiausio gamybinio poveikio aplinkai, nuo itin mažo iki itin taršaus. Daugumoje šalių žmonės pirkdami saulės kriterijus vadovaujasi kaina ir efektyvumu. Mažiausia gamybos kaina yra ten kur galima pasiekti didelę gamybos skalę, pigi energetika, pigi žmonių darbo jėga ir greta esanti daugumos komponentų gamyba. Tokia šalis yra Kinija. Deja, daug Kinijoje pagaminamų saulės modulių turi itin didelį neigiamą pėdsaką klimatui t.y. aukštą CO2 kiekvienam modulio pajėgumui kWp. Kai kuriose šalyse net gali susidaryti tokia padėtis, kad į tinklą prijungiant taršiai pagamintus saulės modulius, bendras elektros mikso pėdsakas padidėtų. Tai turėtų būti nepriimtina, tuo labiau jeigu yra finansuojama iš mokesčių mokėtojų pinigų, pvz., per subsidijas. Ar gali būti sprendimas?
Prancūzija yra viena iš šalių, kuri yra nustačiusi kriterijus, tik kuriuos patenkinant elektros gamintojai (iki 500 kW) gali gauti fiksuotus supirkimo tarifus už į perdavimo tinklus patiektą elektros energiją. Šiuos pakeitimus palaiko ir Prancūzijos saulės modulių pramonė. Tarp daugybės įvairiausių kriterijų, keletas gali būti aktualūs Lietuvos kontekste:
- Gamintojas yra atsakingas už saulės modulių išardymą ir bet kokius (jeigu tokie bus) perdirbimo mokesčius.
- Saulės elektrinės (nuo 100 kWp pajėgumo) privalo turėti ne didesnį nei 550 g CO2 ekvivalento pėdsaką 1 instaliuotam kW pajėgumų (arba 550 g CO2e/kWp).
Jau dabar saulės modulių gamintojai suteikia garantiją, kad po 25 metų moduliai elektrą iš saulės gamins ne mažesniu nei 80 proc. pajėgumu. Jeigu vartotojas žinos, kad gamintojas taip pat bus atsakingas už saulės modulių sutvarkymą – būtų visiškai apsaugotas nuo galimų aukštų tvarkymo kaštų ateityje. Tuo pačiu tai paskatintų modulių gamintojus siekti didesnio perdirbamumo, nes veiktų gamintojo atsakomybės principas.
Prancūzijoje galiojantis supaprastintas CO2 pėdsako vertinimas vertina tik fotovoltinio laminato gamybos pėdsaką. Kitų konstrukcijos komponentai ar išmetimai susiję su transportavimu ir pan. nėra vertinami.
Kristalinio silicio modulyje:
- polisilicio išgavimas;
- silicio liejinio gamyba;
- plokštės gamyba;
- fotovoltinės celės gamyba;
- modulio gamyba;
- stiklo ir grūdinto stiklo gamyba;
- plastikinių dalių gamyba.
Kadmio telurido fotovoltiniame modulyje:
- modulio gamyba;
- stiklo ir grūdinto stiklo gamyba;
- plastikinių dalių gamyba.
Kiekviena skaičiavime esanti dalis yra apskaičiuojama pagal formulę, kurioje kiekvieno gamybos proceso metu yra dauginamas pėdsako intensyvumas (CO2/kg) su pagamintos ar panaudotos medžiagos svoriu (kg) ir svoriu kilowato pajėgume (kg/kWp). Skaičiavimai atliekami laikantis ISO 14040: 2006 standarto bei pritaikant privalomas referencines lenteles.
Keletas apjungtų referencinių šalių lentelių:
Remiantis paskutiniais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvos elektros miksas siekia apie 150 g CO2e/kWh. Siekiant mažinti Lietuvos poveikį klimatui, naudojamų saulės modulių pėdsakas turi būti kuo mažesnis, ypač jeigu jie yra subsidijuojami iš mokesčių mokėtojų lėšų.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ir energetikos ministerijas apsaugoti Lietuvos vartotojus ir mokesčių mokėtojus nuo taršių saulės modulių.