Žmogaus teisės yra teisiškai įgyvendinami valstybių įsipareigojimai, o jų įtvirtinimas tarptautinėje teisėje suteikia teisinių galimybių patraukti vyriausybes atsakomybėn, jei jos jų nesilaiko. Ji aiškina, kad tai visapusiška apsauga nuo įvairių žalingų aplinkos veiksnių. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus turi teisę į švarų orą ir vandenį, saugų klimatą, sveikas ekosistemas, sveiką ir tvariai pagamintą maistą, netoksišką gyvenamąją, darbo ir mokymosi aplinką. Be to, ji garantuoja kai kuriuos kitus procedūrinius elementus, pavyzdžiui, teisę į aplinkosauginį švietimą ir teisingumą su veiksmingomis teisių gynimo priemonėmis, taip pat visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus.
2022 m. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė istorinę rezoliuciją (čia), kurioje skelbiama, kad kiekvienas planetos gyventojas turi teisę į sveiką aplinką, įskaitant švarų orą, vandenį ir stabilų klimatą. Oficialiai pripažinus klimato kaitos poveikį žmonių gerovei, ši rezoliucija gali suteikti galimybę daugelio šalių piliečiams ginčyti aplinkai žalingą politiką pagal žmogaus teises reglamentuojančius teisės aktus.
Esminė dalis (pilnas tekstas anglų kalba čia):
Ne kiekviena JT valstybė narė šią teisę įtraukė į savo vidaus įstatymus ar konstituciją, todėl rezoliucija nėra teisiškai privaloma. Tačiau teisė į sveiką aplinką pripažįstama 80 proc. JT valstybių narių – 161 iš 193 valstybių, įskaitant Lietuvą.
Be atskirų šalių, tarptautiniu mastu yra trys regioninės žmogaus teisių apsaugos sistemos: Afrikos, Amerikos ir Europos sistemos. Europos Taryba išlieka vienintelė regoninė žmogaus teisių sistema, kuri dar nėra aiškiai pripažinusi teisės į sveiką aplinką.
Europos Taryba jau daugiau nei 50 metų susiduria su reikalavimais pripažinti teisę į sveiką aplinką. 2024 m. gegužę daugiau kaip 400 pilietinės visuomenės organizacijų – nuo „Amnesty International“ iki „Greenpeace“, CIEL ir „Human Rights Watch“ – susivienijo, kad teisė į sveiką aplinką būtų įtvirtinta įstatymu (čia).
42 iš 46 Europos Tarybos valstybių narių jau gina teisę į sveiką aplinką savo nacionalinėse konstitucijose, teisės aktuose arba kaip Orhuso konvencijos signatarės. Šiuo tarptautiniu susitarimu visuomenei užtikrinamos trys pagrindinės teisės aplinkosaugos klausimais: teisė gauti informaciją, visuomenės dalyvavimas ir teisė kreiptis į teismą. Lietuva, deja, tik kaip Orhuso konvencijos signatarė.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir Seimą įtraukti teisę į sveiką aplinką į Konstituciją kaip pamatinę vertybę ir taip apsaugoti teisėtus Lietuvos gyventojų interesus.