Vidutinis ES pilietis 2022 m. įsigijo 19 kilogramų drabužių, avalynės ir namų apyvokos tekstilės gaminių, o 2019 m. – 17 kg, t. y. tiek, kad per metus vienam asmeniui pakaktų užpildyti didelį lagaminą.
Dabartinės tekstilės gamybos ir vartojimo sistemos poveikis mūsų aplinkai ir klimatui ir toliau kelia didelį spaudimą, be kita ko, dėl medžiagų naudojimo, vandens ir žemės naudojimo, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, cheminių medžiagų ir mikroplastiko
ES tekstilės strategija siekiama mažinti šį poveikį ir paversti tekstilės gaminius žiediniais ir tvariais pagal dizainą. Kad ji būtų sėkminga, reikia sisteminių tekstilės sistemos pokyčių, pereinant prie žiedinių prekių gamybos ir aukštesnės kokybės prekių, kurios turi ilgesnę naudojimo vertę ir gali būti lengviau pakartotinai naudojamos, taisomos ar perdirbamos. Deja, šiuo metu nėra jokių (!) privalomų tikslų ir reikalavimų, išskyrūs tą, kad turi atsirasti didesnės tekstilės gamintojų ir importuotojų atsakomybės schemos.
Greitosios mados plėtrai įtakos turėjo išaugęs apsipirkimas internetu, socialinės žiniasklaidos influenceriai ir pigios sintetinių tekstilės gaminių gamybos sąnaudos. Tai leido mažmenininkams pasiūlyti vartotojams naujus stilius mažomis kainomis. Skaitmeninės technologijos, pavyzdžiui, 3D spausdinimas, gali sumažinti gamybos atliekų kiekį ir, didinant efektyvumą, gali būti naudojamos siekiant sumažinti tekstilės poveikį aplinkai ir klimatui. Tačiau jos taip pat gali padidinti vartojimą, nes leidžia sumažinti gamybos sąnaudas ir kainas.
ES tekstilės gaminių gamybos ir vartojimo poveikis aplinkai ir klimatui išlieka didelis. Iš 12 Europos namų ūkių vartojimo kategorijų, tokių kaip maistas, judumas, būstas, sveikata ir švietimas, tekstilės vartojimas vidutiniškai užima penktą vietą pagal poveikį aplinkai ir klimatui. Europos aplinkos agentūra šį poveikį vertino pagal žaliavų naudojimo, išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), vandens ir žemės naudojimo rodiklius.
Tekstilės gamyba ir vartojimas taip pat prisideda prie kitų aplinkosauginių veiksnių, įskaitant oro taršą, cheminių medžiagų naudojimą ir taršą, mikroplastiko taršą, atsirandančią gaminant, naudojant ir skalbiant tekstilės gaminius, taip pat dėl tekstilės gaminių, kurie tampa atliekomis, tvarkymo.
2022 m. ES valstybėse narėse susidarė apie 6,94 mln. tonų tekstilės atliekų, o tai sudaro 16 kg vienam asmeniui. Nuo 2016 m. bendras susidarančių tekstilės atliekų kiekis išliko palyginti stabilus.
Vidutinis tekstilės atliekų surinkimo ES rodiklis – rodiklis, rodantis rūšiuojamojo surinkimo sistemų veiksmingumą, – nuo 2016 m. pamažu didėjo ir nuo 2016 m. padidėjo 4,3 procentinio punkto, tačiau apskritai šių atliekų surenkama mažai. 2022 m. 85 proc. visų namų ūkiuose susidarančių tekstilės atliekų nebuvo surenkamos atskirai ir vietoj to atsidūrė kaip mišrios buitinės atliekos, kurios patekdavo į sąvartynus arba buvo deginamos, iš kurių jų negalima pakartotinai panaudoti ar perdirbti.
Kol kas vilties gan mažai, kad nuo 2025 m. pradėjus įgyvendinti ES teisės aktus dėl atskiro tekstilės atliekų surinkimo gerokai padidės iš namų ūkių gaunamų tekstilės atliekų surinkimo rodikliai.
Europoje į sąvartynus šalinamų tekstilės atliekų kiekis ir dalis sumažėjo nuo 21 proc. 2010 m. iki 12 proc. 2022 m. Deginimui (su energijos panaudojimu ir be jo) siunčiamų tekstilės gaminių kiekis Europoje padidėjo nuo 10 % 2010 m. iki 14 % 2022 m.
Nuo 2000 m. naudotos tekstilės eksportas padidėjo beveik tris kartus – nuo kiek daugiau nei 550 000 tonų 2000 m. iki 1,4 mln. tonų 2019 m. Nuo to laiko šis kiekis išliko santykinai pastovus – 2023 m. bus eksportuota 1,4 mln. tonų.
Nors naudotos tekstilės eksportas iš ES yra skirtas pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui, tyrimai rodo, kad ES eksportuojama tekstilė patenka į labai sudėtingą prekybos, rūšiavimo, pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir sąvartynų schemą, o dalis jos sudeginama arba išmetama į gamtą daugiausia Afrikos ir Azijos šalyse.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją kurti reikšmingą tekstilės gamintojų ir importuotojų schemą, kad būtų pilnai finansuojamas tekstilės srautas, atskirai surenkama nemažiau nei pusė tekstilės atliekų, iš kurių bent 10 proc. turi būri pakartotinai panaudota Lietuvoje.