Patalpų šildymas sudaro didelę dalų privačių namų ūkių suvartojamos energijos. Siekiant sušvelninti pražūtingas klimato kaitos pasekmes žmonėms, būtina sumažinti šį suvartojimą ir visiškai pakeisti gamtines dujas ir naftą atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Tačiau jei dėl to gerokai padidėtų medienos naudojimas, tai turėtų toli siekiančių neigiamų pasekmių sveikatai ir klimatui.
Medienos deginimas (įskitant mažuose privačiuose deginimo įrenginiuose, tokiuose kaip židiniai ir koklinės krosnelės ar malkomis kūrenami katilai) 2021 m. sudarė daugiau nei pusę išmetamų smulkiųjų kietųjų dalelių (PM2,5) – gerokai daugiau nei pramonėje ar transporte. Tačiau norint pasiekti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas ir įsipareigojimus ES dėl aplinkos oro, reikėtų sumažinti išmetamų KD2,5 kiekį. Oro tarša, ypač kietosiomis dalelėmis, kartu su klimato kaita yra viena didžiausių aplinkos grėsmių žmonių sveikatai.
Tolesnė medienos deginimo plėtra taip pat būtų nenaudinga klimato apsaugos požiūriu. Europos miškuose sukauptos anglies kiekis jau daugelį metų mažėja, todėl nebegalima patikimai manyti, kad sudeginus medieną išsiskirianti anglis bus greitai sugrąžinta. Kad būtų pasiekti klimato kaitos tikslai, ateityje miškai turės sukaupti dar daugiau CO₂ nei dabar. Tai būtų galima padaryti auginant daugiau medienos, nei jos iš miško išvežama, ir tai turi būti daroma didėjant sausrų ir miškų gaisrų pavojui. Jei mediena naudojama, pirmiausia ji turėtų būti naudojama ilgalaikiams gaminiams, pavyzdžiui, baldams, kad medienoje sukauptas CO₂ degdamas iš karto nepatektų atgal į atmosferą. Deginti reikėtų tik medieną, kuri tokiems gaminiams (nebetinkama), ir tik tada tais atvejais, kai kitos atsinaujinančiosios energijos rūšys, pavyzdžiui, šilumos siurbliai, varomi atsinaujinančia elektros energija, tinka tik minimaliai, pavyzdžiui, pramonėje vykstantiems aukštos temperatūros procesams, arba tokiems įrenginiams, kurie gali atitikti aukštus išmetamųjų teršalų standartus, pavyzdžiui, didelėms termofikacinėms elektrinėms.
Mediena pastatams šildyti turėtų būti naudojama tik išimtiniais, gerai pagrįstais atvejais, kai tikrai nėra kitos alternatyvos. Pastatai pirmiausia turėtų būti šildomi naudojant šilumos tinklus arba šilumos siurblius, kuriais dabar galima efektyviai aprūpinti ir iš dalies renovuotus esamus pastatus, po to, kai atlikus energinę renovaciją sumažintas šilumos poreikis. Kai vien šilumos siurblio nepakanka, galima rinktis hibridines šildymo sistemas, kuriose šilumos siurblys užtikrina didžiąją dalį šildymo, o granulių katilas padeda šalčiausiomis dienomis – net ir toks derinys leidžia sutaupyti daug kuro.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” pateikia planą, kaip apsaugoti sveikatą ir klimatą:
- iki 2023 m. pabaigos turėtų būti nutrauktos valstybės subsidijos medžio šildymo sistemoms, naudojančioms rąstus, medžio granules ar briketus, o lėšos turėtų būti panaudotos energiškai efektyviai pastatų renovacijai ir šilumos siurbliams skatinti.
- Atliekant būsimą ES oro kokybės direktyvos peržiūrą, remiantis PSO rekomendacijomis, Lietuva turėtų sugriežtinti aplinkos ore esančių kietųjų dalelių ribines vertes.
- Lietuvoje taip pat turėtų būti sugriežtintos malkinių šildytuvų išmetamų teršalų ribinės vertės.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ministeriją priimti reikiamus sprendimus, kad nebedidėtų medienos naudojimas šilumai individualiuose namuose ir taip būtų sumažinamas neigiamas poveikis sveikatai ir klimatui.