Oro linijoms vis dažniau skatinant naudoti biodegalus kaip sprendimą, padedantį skraidyti švariau, naujausių su biodegalais susijusių duomenų analizė rodo nerimą keliantį įtartino naudoto kepimo aliejaus importo augimą.
Skėtinės nevyriausybinės organizacijos „Transport & Environment“ („T&E“) atlikta naujausių su biodegalais susijusių duomenų analizė atskleidė, kad į Europą šiuo metu importuojama keturi penktadaliai (80 %) naudoto kepimo aliejaus, kuris vėliau naudojamas automobiliams, sunkvežimiams ir lėktuvams skirtiems degalams gaminti. Daugiausia (60 %) šio aliejaus importuojama iš Kinijos. Pasaulinei oro linijų pramonei siekiant, kad naudotas kepimo aliejus taptų pagrindine tvarių aviacinių degalų (TAD) sudedamąja dalimi, organizacija „T&E“ ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ragina užtikrinti didesnį skaidrumą, kad naudotas kepimo aliejus (angl. used cooking oil, UCO) netaptų priedanga alyvpalmių aliejaus naudojimui skatinti.
2015–2022 m. naudoto kepimo aliejaus suvartojimas Europoje išaugo daugiau nei dvigubai, didžioji jo dalis biodyzelino pavidalu naudojama lengvuosiuose automobiliuose ir sunkvežimiuose. Tačiau kadangi vietiniai naudoto kepimo aliejaus ištekliai yra riboti tiek dėl vietos valdžios institucijų pajėgumų jį surinkti, tiek dėl kepimo aliejaus, kurį europiečiai pajėgia panaudoti, kiekio, Europa šiuo metu yra priklausoma nuo importo. Spėjama, jog šie skaičiai didės, nes oro linijų bendrovės siekia, kad naudotas kepimo aliejus taptų pagrindine TAD sudedamąja dalimi. Praėjusį mėnesį bendrovė „Virgin Atlantic“ paleido pirmąjį pasaulyje transatlantinį skrydį, kurio metu naudojami tik TAD.
Dėl didelės naudoto kepimo aliejaus paklausos išaugo sukčiavimo rizika, nes įtariama, kad, siekiant pasinaudoti pernelyg išpūsta tariamai ekologiškų degalų verte, grynas aliejus, pavyzdžiui, alyvpalmių, neteisingai ženklinamas kaip „naudotas“. Kelios šalys, įskaitant Vokietiją ir Airiją, pradeda oficialius tyrimus dėl galimo sukčiavimo. Europos Komisija taip pat pažadėjo ištirti nesąžiningai gaminamo biodyzelino iš Indonezijos, galimai gabenamo per Kiniją ir Jungtinę Karalystę, siekiant išvengti mokesčių, atvejį.
Anot aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos “Žiedinė ekonomika” vadovo Domanto Tracevičiaus, “Į Europą, įskaitant Lietuvą, plūsta didžiuliai kiekiai naudoto kepimo aliejaus. Deja, kontrolė šiuo metu praktiškai nevykdoma ir kyla reali sukčiavimo rizika, kuome alyvpalmių aliejus, dėl kurio naikinami atogrąžų miškai, yra ženklinamas kaip atliekos.”
Kinija yra pati didžiausia naudoto kepimo aliejaus tiekėja Europoje – iš jos tiekiamas aliejus sudaro 60 % viso importo ir 40 % visų naudoto kepimo aliejaus išteklių Europoje. Nuo Kinijos tiekiamo naudoto kepimo aliejaus ypač priklausomos Ispanija ir Italija, taip pat iš Kinijos atkeliauja 96 % viso Bulgarijos importuojamo naudoto kepimo aliejaus. Pernai į Lietuvą iš Rusijos buvo importuota virš 17 tūkstančių tonų naudoto aliejaus – maždaug 85 % importo (iš trečiųjų šalių, Jungtinių Tautų duomenys čia).
Alyvpalmių aliejaus pakaitalai
Iš duomenų taip pat matyti, kad 2022 m. keliose šalyse pradėjus palaipsniui mažinti iš alyvpalmių aliejaus gaminamo biodyzelino naudojimą, šis kiekis sumažėjo beveik 30 %, palyginti su 2021 metais.
Tuo pat metu Europoje labai išaugo išvestinių alyvpalmių aliejaus produktų, pavyzdžiui, alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekų (angl. POME) ir palmių riebalų rūgščių distiliato (angl. PFAD), vartojimas. Dėl to beveik perpus 2020–2022 m. sumažėjęs alyvpalmių aliejaus suvartojimas grįžo į buvusį lygį. Nors kai kuriose šalyse palmių riebalų rūgščių distiliatai neteisingai ženklinami kaip „atliekos“ ar „liekanos“, jie yra alyvpalmių aliejaus rafinavimo proceso šalutiniai produktai. Jie, kaip ir įprastas alyvpalmių aliejus, yra siejami su didžiuliu poveikiu aplinkai ir netiesioginiu žemės naudojimo keitimu.
Kaip teigė Domantas Tracevičius, „Europoje nuolat ieškoma įvairiausių medžiagų, kurias būtų galima deginti. Tvarių žaliavų tam yra labai nedaug. Ženkliai efektyvesnis, aplinkai draugiškesnis ir vartotojams pigesnis sprendimas būtų pereiti prie transporto elektrifikacijos.”
Kaip rodo organizacijos „T&E“ analizė, nors jau pereinama prie antros kartos biodegalų, tokių kaip naudotas kepimo aliejus ir gyvūniniai riebalai, biodyzelinas tebėra išmetantis vidutiniškai beveik 20 % daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų už įprastinį dyzeliną. Nepaisant to, pagal ES ekologiško kuro teisės aktą, t. y. Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvą, už jį vis dar skiriamos finansinės paskatos.
Augalinės kilmės bioetanolio, skirtingai nei biodyzelino, dalis per pastarąjį dešimtmetį nežymiai sumažėjo – nuo 95 % 2010 m. iki 85 % 2022 m. Pagrindinė žaliava ir toliau lieka kukurūzai, po jų – kviečiai ir cukriniai runkeliai. Kaip teigia organizacija „T&E“, šių kultūrinių augalų naudojimas biodegalams gaminti daro neigiamą poveikį aplinkai ir pasaulinėms maisto kainoms.
“Transport & Environment” tyrimą galima atsisiųsti čia