Pernai metais Seime buvo pateiktas puikus teisės aktų projektas, kuriuo numatoma, kad visa stiklinė, plastikinė ir metalinė gėrimų pakuotė (kurios turis nuo 0,1 iki 3 litrų) privalo patekti į užstato sistemą. Jos plėtra reikšmingai pagerintų dabar menką stiklo surinkimą ir perdirbimą bei dar labiau įtrauktų gyventojus į rūšiavimą. Deja, vis dar nemažai mitų, kuriuos dažnai skleidžia pakuočių tvarkymo organizacijų ir prekybos tinklų asociacijos atstovai. Pabandysime juos išsklaidyti.
- “užstato sistemos infrastruktūra nepritaikyta“
Iki 2016 m. užstato sistemos visai nebuvo ir ji atsirado pritaikant didžiųjų prekybos centrų (400+ m2 ploto) patalpas arba šalia esančią teritoriją. Dabar naudojami TOMRA taromatai yra lygiai tokie patys kaip ir naudojami Suomijoje, kurioje priimama visa stiklinė gėrimų tara.
- “augančios infliacijos ir energetinių kainų sąlygomis gali būti nepakeliama našta šalies gyventojams“
Atvirkščiai, energetinių kainų sąlygomis ypatingai išauga naujos stiklo pakuotės gamybos kaštai, o ją naudojant iš pakartotinio stiklo – energetinės sąnaudos apie 40 % mažesnės. Jeigu naudojami daugkartiniai stikliniai buteliai – sutaupymas dar didesnis! Užstato sistemos operatorius gaus dideles pajamas už stiklo pardavimą, dėl ko užstato sistema yra pigus ir patrauklus variantas. Vartotojams perkelti kaštai bus nedideli ir atsižvelgiant į tai, kad alkoholiniai gėrimai kainuoja gerokai daugiau nei gaivieji – procentinis kainos padidėjimas bus minimalus.
- “esama ir plečiama Konteinerinė sistema yra patogi gyventojams“
Deja, nemažai kur gyventojai dar net negali gauti stiklo surinkimo konteinerio. Surinkimo rezultatai yra nuviliantys. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros duomenis:
Rezultatas iš tiesų menkas ir jį būtų galima pagerinti padidinant stiklo užstatą iki 20 centų.
Suomijoje užstato sistemos rodikliai siekia fantastinius rezultatus:
Dažnai pamirštama, kad užstato sistemos plėtra visų pirma yra palaikoma gyventojų. 2018 m. aplinkos ministerijos užsakytos kaštų-naudos analizės metu atlikta apklausa parodė:
“Dalyvavimas užstato sistemoje gyventojus skatina ne tik rinkti depozitines pakuotes, bet ir rūšiuoti visas atliekas 2018 m. sausio mėn. „Spinter tyrimų“ atliktų apklausų rezultatas parodė, kad 97 proc. Lietuvos gyventojų užstato sistemą laiko reikalinga arba labai reikalinga. Tas pats procentas respondentų tvirtino esantys patenkinti arba greičiau patenkinti sistemos veikimu. 95 proc. respondentų pripažino, kad įvedus pakuotės užstato sistemą, parkuose, paežerėse ir kitose žmonių lankomose gamtos vietose sumažėjo paliekamų šiukšlių, o 93 proc. apklaustųjų tvirtino, kad užstato sistemos atsiradimas paskatino atsakingiau žiūrėti į visų atliekų rūšiavimą.”
<…>
“Tarp visų respondentų 80 proc. pažymėjo, kad prasiplėtus užstato sistemai,
grąžintų į taromatus ir stipriųjų gėrimų pakuotę.”
Užstato sistemos plėtra leistų ne tik padidinti stiklo pakuotės surinkimo ir perdirbimo rodiklius, bet ir šviesti visuomenę apie atliekų rūšiavimą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Seimo narius balsuoti už užstato sistemos plėtrą.