Lietuvoje jau aštuonerius metus veikia užstato sistema. Galime tuo pasidžiaugti, nes dėl puikių pasiekiamų rezultatų ši sistema tai tapo dideliu traukos objektu aplinkosaugos specialistams ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio. Užstato sistema taip pat prisidėjo prie gerokai švaresnės gamtos – šiukšlių kalnus pamiškėse ar paežerėse aptinkame jau kur kas rečiau. Deja, dalis[…]
Pernai metais Seime buvo pateiktas puikus teisės aktų projektas, kuriuo numatoma, kad visa stiklinė, plastikinė ir metalinė gėrimų pakuotė (kurios turis nuo 0,1 iki 3 litrų) privalo patekti į užstato sistemą. Jos plėtra reikšmingai pagerintų dabar menką stiklo surinkimą ir perdirbimą bei dar labiau įtrauktų gyventojus į rūšiavimą. Deja, vis dar nemažai mitų, kuriuos dažnai[…]
2021 m. gegužės mėnesį Estijos pakuočių įstatymas buvo papildytas galimybe vyno ir stipriojo alkoholio gamintojams bei importuotojams jo tarą įtraukti į užstato sistemą. Įtraukiant naują vienkartinę ir daugkartinę tarą į Estijos sistemą atsiranda reikalavimas ją atitinkamai žymėti. Sistemos plėtros tikslas yra padidinti stiklo surinkimo bei perdirbimo rodiklius bei paskatinti gamintojus naudoti daugkartinius butelius. Vieni iš[…]
Detaliai pateikiama informacija apie Vokietijos užstato sistemą. Vienas didelis privalumas lyginant su užstato sistema Lietuvoje – daugkartiniai PET buteliai. Tokie buteliai yra patys draugiškiausi aplinkosauginiu požiūriu (daugiau informacijos čia). VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos ministeriją ir LR Seimą pakeisti mokestį už aplinkos teršimą taip, kad naudoti daugkartinius PET buteliukus būtų pigiau nei vienkartinius.
Lietuva nėra tarp valstybių, kurios itin daug teršia gamtą, nepaisant pasitaikančių įvairiausių epizodų. Ir tiesiogiai neprisideda prie vandenynų taršos, kaip Kinija, Indonezija ar Filipinai. Lietuvoje taip pat veikia depozito sistema gėrimams, kuri surenka net 92 % į rinką išleistos vienkartins pakuotės. Bet ar tai tvarus sprendimas? Vokietijos energijos ir aplinkosaugos tyrimų institutas atliko pakuotės gyvavimo[…]