Lietuvoje jau aštuonerius metus veikia užstato sistema. Galime tuo pasidžiaugti, nes dėl puikių pasiekiamų rezultatų ši sistema tai tapo dideliu traukos objektu aplinkosaugos specialistams ne tik iš Europos, bet ir iš viso pasaulio. Užstato sistema taip pat prisidėjo prie gerokai švaresnės gamtos – šiukšlių kalnus pamiškėse ar paežerėse aptinkame jau kur kas rečiau. Deja, dalis[…]
Pernai metais Seime buvo pateiktas puikus teisės aktų projektas, kuriuo numatoma, kad visa stiklinė, plastikinė ir metalinė gėrimų pakuotė (kurios turis nuo 0,1 iki 3 litrų) privalo patekti į užstato sistemą. Jos plėtra reikšmingai pagerintų dabar menką stiklo surinkimą ir perdirbimą bei dar labiau įtrauktų gyventojus į rūšiavimą. Deja, vis dar nemažai mitų, kuriuos dažnai[…]
2021 m. gegužės mėnesį Estijos pakuočių įstatymas buvo papildytas galimybe vyno ir stipriojo alkoholio gamintojams bei importuotojams jo tarą įtraukti į užstato sistemą. Įtraukiant naują vienkartinę ir daugkartinę tarą į Estijos sistemą atsiranda reikalavimas ją atitinkamai žymėti. Sistemos plėtros tikslas yra padidinti stiklo surinkimo bei perdirbimo rodiklius bei paskatinti gamintojus naudoti daugkartinius butelius. Vieni iš[…]
Lietuvos ekonomika ne tik, kad nemažina savo klimato kaitos pėdsako, remiantis Aplinkos ministerija, 2019 m. ŠESD išmetimai didėjo 1 %, bet ir turi mažėjantį žiediškumo indeksą, kuris 2019 m. tesiekė 4 %. Esant tokiai ekonomikos dinamikai, reikia imtis visokių įmanomų priemonių. Daugkartinės pakuotės yra vienos iš tokių! Lietuvoje buvo nemažai diskutuojama apie stiklo pakuotės surinkimą[…]
Lietuva nėra tarp valstybių, kurios itin daug teršia gamtą, nepaisant pasitaikančių įvairiausių epizodų. Ir tiesiogiai neprisideda prie vandenynų taršos, kaip Kinija, Indonezija ar Filipinai. Lietuvoje taip pat veikia depozito sistema gėrimams, kuri surenka net 92 % į rinką išleistos vienkartins pakuotės. Bet ar tai tvarus sprendimas? Vokietijos energijos ir aplinkosaugos tyrimų institutas atliko pakuotės gyvavimo[…]