Prieš kelis metus Žemės ūkio ministerijos užsakytu tyrimu (čia) nustatyta, kad Lietuvoje kasmet iššvaistoma beveik 394 828 tonų maisto. Vienam gyventojui gaunasi apie 141 kg. Didžioji dalis (apie 60 %) iššvaistoma namų ūkiuose ir vienam gyventojui susidaro 86 kg maisto per metus.
Yra nemažai įvairiausių priežasčių, kodėl maistas yra švaistomas, bet viena iš jų – nesugebėjimas atskirti “tinka vartoti iki” ir “geriausias iki” žymėjimo. Remiantis 2015 metais Eurobarometro atlikta apklausa (čia) net 41 % Lietuvos gyventojų mano, kad maisto po “geriausias iki” negalima vartoti. Tuo metu tik 28 % suradę maisto produktą be “geriausias iki” datos ir neprisimindami kada jį pirko – išmestų.
Tai reiškia, kad reikia kuo daugiau maisto produktų, kurie laikui bėgant, laikomi kaip nurodo gamintojas, nežymėti “geriausias iki”. Žvelgiant iš praktinės pusės – tai nesumažina maisto saugumo, nes tokie produktai (pvz., ryžiai ar makaronai) negenda, bet laikant netinkamai gali prarasti kai kurias savybes. Tai viskas priklauso ne nuo laikymo laikotarpio, o nuo tinkamo laikymo.
Ar kas nors daroma dėl to? Europos Komisija šiais metais pasiūlė pradėti žymėti “best before … often good afterwards” ES maisto informavimo reglamente 1169/2011.
Mažesnis “geriausias iki” naudojimas arba net “geriausias iki … dažnai vis dar tinkamas naudoti po” yra geros priemonės, kurios padėtų pakeisti situaciją. Deja, dalis gamintojų (ir jų pagrindinių užsakovų – prekybos centrų) atsisako palikti nežymėtą savo produkciją “geriausias iki”. Pagal Europos Sąjungos nuostatas, kuriomis nustatomi kiti datos nurodymo būdai, nereikalaujama nurodyti minimalaus šių produktų tinkamumo vartoti termino:
- neluptų, nesmulkintų arba panašiai neapdorotų šviežių vaisių ir daržovių, įskaitant bulves; ši nukrypti leidžianti nuostata netaikoma daigintoms sėkloms ir kitiems panašiems produktams, pvz., ankštinių augalų daigams,
- vynų, likerinių, putojančių, aromatintų vynų ir panašių produktų, gautų iš kito nei vynuogės vaisiaus, ir gėrimų, klasifikuojamų KN 2206 00 subpozicijoje, gautų iš vynuogių ar vynuogių misos,
- gėrimų, kurių alkoholio koncentracija tūrio procentais yra 10 % arba didesnė,
- kepinių arba miltinių konditerijos gaminių, kurie, atsižvelgiant į jų sudėtį, paprastai suvartojami per 24 valandas nuo pagaminimo,
- acto,
- valgomosios druskos,
- kietojo cukraus,
- konditerijos gaminių, susidedančių beveik vien iš aromatinto ir (arba) dažyto cukraus,
- kramtomosios gumos ir panašių kramtomųjų produktų.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia gamintojus ir mažmeninės prekybos centrus kiek yra leidžiama nustoti žymėti produktus “geriausias iki” ir aplinkos ministeriją siūlyti įtrukti ryžius, kakavą, arbatą ir pan. tarp produktų, kuriems nereikėtų nurodyti žymėjimo “geriausias iki”.