Nepaisant išsamių bandymų ir griežtų taisyklių, žemės ūkyje naudojami pesticidai į mažus vandens telkinius patenka aplinkai kenksmingais kiekiais. Vokietijos aplinkos agentūros užsakymu atliktas naujas tyrimas (čia) rodo, kad pesticidų tarša mažuose vandens telkiniuose ypač didelė ten, kur aplinkiniuose laukuose naudojama daug pesticidų. 80 proc. tirtų Vokietijos žemės ūkio kraštovaizdžio upelių išmatuotas pesticidų kiekis viršijo gyvūnams ir augalams nustatytas ribines vertes.
2018-2019 m. vykdant mažųjų vandens telkinių stebėsenos programą buvo ištirta daugiau kaip 100 vandens ruožų, esančių netoli žemės ūkio paskirties žemės. Šiuose upeliuose gyvena daugybė gyvūnų ir augalų. Patys upeliai perneša teršalus toliau į didesnius vandens telkinius. Dėl šios priežasties net ir mažuose žemės ūkio kraštovaizdžio vandens telkiniuose turėtų būti kuo mažiau teršalų ir jie turėtų būti geros ekologinės būklės.
Tačiau Leipcigo Helmholco aplinkos tyrimų centro mokslininkams pavyko aiškiai įrodyti, kad iš tikrųjų į vandens telkinius patenka kur kas didesnis pesticidų kiekis, nei prognozuota. Kas antrame vandens mėginyje augalų apsaugos produktuose naudojamų veikliųjų medžiagų koncentracija viršijo leistinas normas. Be to, pesticidų likučiai daro kur kas didesnį poveikį vandenyje esantiems gyvūnams ir augalams, nei manyta anksčiau. Keturiuose iš penkių tirtų upelių vabzdžių populiacijų būklė buvo vidutinė arba bloga.
Pirmą kartą taip pat buvo įvertinti dešimtyje stebėjimo vietų esančių ūkių pesticidų naudojimo duomenys. Kuo daugiau pesticidų buvo naudojama aplinkiniuose laukuose, tuo labiau vandenys buvo užteršti pesticidų likučiais. Prof. Dr. Matthiaso Liesso vadovaujamai komandai pavyko įrodyti, kad didelė dalis pesticidų taršos į mažus vandens telkinius patenka po lietaus arba jo metu. Daugiausia prisideda paviršinės nuotekos iš laukų, taip pat jos patenka per griovius, kuriais vanduo teka tik protarpiais. Paviršinį nuotėkį gali sumažinti vandens telkinių pakraščiai.
Mažų vandens telkinių stebėsenos tyrimai įrodo, kad pesticidai daro poveikį ne tik naudojimo vietoje. Pesticidų likučiai daro žalą mažiems vandens telkiniams, kuriai iki šiol nebuvo tinkamai užkirstas kelias, nepaisant leidimų ir apsaugos priemonių. Šiuo metu Lietuvoje galioja reikalavimas žemės ūkio ministro įsakyme dėl augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisyklių patvirtinimo (čia), kad privaloma laikytis 1 metro apsaugos zonos iki paviršinio vandens telkinių ir (ar) melioracijos griovių, jeigu augalų apsaugos produkto etiketėje nėra nurodytų kitų apsaugos zonų, kurios skirtos vandens organizmams apsaugoti. Toks atstumas, pasak tyrimo Vokietijoje autorių yra per mažas ir neužtikrina saugumo.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia aplinkos ir žemės ūkio ministerijas nustatyti atstumą iki mažų vandens telkinių, kuris būtų adekvatus ir saugus remiantis moksline informacija.