10 daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančių įmonių (įtrauktų į ATL sistemą) Lietuvoje sąrašas su jų veiklos rodikliais (pagal APVA ir VMI duomenis). Žala skaičiuojama pagal Vokietijos aplinkos agentūros įvertintą CO2 tonos padaromą neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenei – 180 EUR/t (neskaičiuojant infliacijos pagal 2018 m. kainas). Vidutinė taršos vertė 2021 m. siekė apie 80 Eur/t.
| Vieta | Pavadinimas | Patvirtinti iškastinio kuro išmetimai 2022 m., t | Sumokėti mokesčiai 2022 m., EUR | Sumokėti mokesčiai CO2 tonai, EUR | Žala aplinkai ir visuomenei vien iš CO2 išmetimų, EUR | Paskirta taršos leidimų 2022 m., t | Paskirtų taršos leidimų 2022 m. vertė, EUR | Pelnas 2022 m., EUR |
| 1. | AB “ORLEN Lietuva” | 1 668 831 | 616 234 577 | 369,3 | 300 389 580 | 1 227 864 | 98 229 120 | – |
| 2. | AB “Achema” | 1 351 225 | 160 975 995 | 119,1 | 243 220 500 | 0 | 0 | 36 094 000 |
| 3. | AB “Akmenės cementas” | 1 077 011 | 9 337 525 | 8,7 | 193 861 980 | 769 880 | 61 590 400 | – |
| 4. | AB “Vilniaus šilumos tinklai” | 235 377 | – | – | 42 367 860 | 71 128 | 5 690 240 | 12 447 000 |
| 5. | UAB “Gren Klaipėda” | 125 717 | 5 301 477 | 42,2 | 22 629 060 | 17 991 | 1 439 280 | – |
| 6. | UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė” | 122 240 | 4 376 673 | 35,8 | 22 003 200 | 20 855 | 1 668 400 | 25 925 000 |
| 7. | AB “Ignitis gamyba” | 106 666 | – | – | 19 199 880 | 2 943 | 235 440 | – |
| 8. | UAB “Hoegh LNG Klaipėda” | 79 596 | 12 344 417 | 155,1 | 14 327 280 | 10 916 | 873 280 | – |
| 9. | UAB “Paroc” | 58 550 | 2 905 807 | 49,6 | 10 539 000 | 39 895 | 3 191 600 | – |
| 10. | AB “Nordic Sugar Kėdainiai” | 24 945 | 4 581 433 | 183,7 | 4 490 100 | 0 | 0 | 512 1863 |
AB “Orlen Lietuva” perima iš AB “Achema” daugiausiai Lietuvoje prie klimato kaitos prisidedančios įmonės titulą ir šiuo metu išmeta daugiau 5 % visų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Naudojant Vokietijos aplinkos apsaugos agentūros skaičiavimo metodus, padaroma žala dėl Orlen Lietuva ŠESD išmetimų siekia virš 300 mln. Eur!
Įmonės, kurios sukuria menką pridėtinę vertę (pagal sumokėtus mokesčius tonai CO2) – AB “Akmenės cementas” 8,7 Eur/CO2t, UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė” 35,8 Eur/t bei UAB “Gren Klaipėda” 42,2 Eur/CO2t. Tik 3 įmonės sumoka daugiau mokesčių nei išmetamo CO2 sukuriama ekonominė ir socialinė žala (180 EUR/CO2t) – AB “Orlen Lietuva”, AB “Achema” ir AB “Nordic Sugar Kėdainiai”.
Dauguma iš daugiausiai prie klimato kaitos 2022 m. prisidėjusių įmonių gauna didelius kiekius taršos leidimų už kuriuos nereikia mokėti (subsidijas). Vidutinė vienos tonos CO2 vertė 2022 m. siekė apie 80 Eur/t. Lyginant su mokamais mokesčiais AB “Akmenės cementas” gavo gerokai (net virš 6 kartų) didesnes subsidijas.
Didelę dalį Lietuvoje sunaudojamų mineralinių trąšų galėtume pakeisti sėjomaina ir organinėmis trąšomis, cementą – medieną, atliekų deginimą – rūšiavimu ir perdirbimu. Reikšmingai sumažinti naftos poreikį būtų galima elektrifikuojant Lietuvos transporto parką, skatinant viešąjį transportą bei darnų judumą dviračiais ar pėsčiomis.
Deja, ne visos įmonės, reikšmingai prisidedančios prie klimato kaitos, yra įtrauktos į apyvartinių taršos leidimų sistemą. Galima būtų išskirti Vilniaus kogeneracinę jėgainę, kuri, būtų antra daugiausiai ŠESD išmetanti įmonė Vilniuje, kol kas už šią taršą nieko nemokanti ir neturinti paskatų keistis.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia visuomenę ir Lietuvos Respublikos Seimą apmąstyti ar Lietuvai reikalingi verslai sukuriantys labai mažai darbo vietų 1-nai CO2 tonai ir sumokantys į biudžetą palyginti mažai mokesčių lyginant su daroma žala aplinkai ir visuomenei ir gaunamomis subsidijomis?