Dešimt daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetusių Lietuvos įmonių, įtrauktų į APVA skelbiamą ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos apskaitą (čia), 2025 m. išmetė 4,62 mln. tonų CO₂ ekvivalento – 7,1 proc. mažiau nei tos pačios įmonės 2024 metais. Taikant Vokietijos aplinkos agentūros pasiūlytą žalos vertinimo koeficientą (čia), šių išmetimų žala aplinkai ir visuomenei siektų apie 831 mln. eurų.
Išskirtymas pagal įmones:
| Vieta | Įmonė | Išmetimai 2025 m., t CO₂ ekv. | Pokytis nuo 2024 m. | Apskaičiuota žala, mln. Eur* |
| 1 | AB „ORLEN Lietuva“ | 1 689 963 | +5,3 % | 304,19 |
| 2 | AB „Achema“ | 1 178 385 | −25,6 % | 212,11 |
| 3 | AB „Akmenės cementas“ | 607 918 | −30,1 % | 109,43 |
| 4 | AB „Ignitis gamyba“ | 467 378 | +125,3 % | 84,13 |
| 5 | AB „DFDS Seaways“ | 249 662 | −1,6 % | 44,94 |
| 6 | UAB „Gren Klaipėda“ | 127 132 | +4,9 % | 22,88 |
| 7 | UAB „Hoegh Evi Klaipeda“ | 92 326 | +16,5 % | 16,62 |
| 8 | UAB „Kauno kogeneracinė jėgainė“ | 83 984 | −1,9 % | 15,12 |
| 9 | AB „Miesto gijos“ | 72 663 | −34,3 % | 13,08 |
| 10 | UAB „Paroc“ | 48 517 | −12,6 % | 8,73 |
| Iš viso | 4 617 928 | −7,1 % | 831,23 |
*Žala apskaičiuota išmetimų kiekį dauginant iš 180 Eur/t CO₂ ekv. Tai ankstesnėje apžvalgoje naudotas istorinis koeficientas, paremtas 2018 m. paskelbtu Vokietijos aplinkos agentūros vertinimu. Jis išlaikytas palyginamumui, neatnaujintas pagal infliaciją ir nėra naujausias 2025 m. žalos įkainis.
„ORLEN Lietuva“ išlieka pirmoje vietoje. Įmonės išmetimai per metus padidėjo beveik 84,5 tūkst. tonų ir pasiekė 1,69 mln. tonų CO₂ ekvivalento. Pagal pasirinktą vertinimo koeficientą šių išmetimų žala siektų apie 304 mln. eurų.
Antroje ir trečioje vietose esančių „Achemos“ ir „Akmenės cemento“ išmetimai sumažėjo atitinkamai 25,6 ir 30,1 procento. Vis dėlto kartu su „ORLEN Lietuva“ šios trys įmonės sudarė 75,3 proc. viso dešimtuko išmetimų. Tai rodo, kokią didelę reikšmę turi šių pramonės įmonių pertvarka.
Didžiausias procentinis išmetimų augimas dešimtuke užfiksuotas „Ignitis gamyboje“. Jos išmetimai padidėjo nuo 207,4 iki 467,4 tūkst. tonų CO₂ ekvivalento – daugiau nei dvigubai. Įmonė iš penktos vietos pakilo į ketvirtą ir aplenkė „DFDS Seaways“.
„Gren Klaipėdos“ išmetimai padidėjo 4,9 proc., o SGD terminalo laivo išmetimus apskaitančios „Hoegh Evi Klaipeda“ – 16,5 procento. Tuo metu „Miesto gijų“, anksčiau vadintų Vilniaus šilumos tinklais, visų apskaitomų įrenginių išmetimai sumažėjo 34,3 proc., „Paroc“ – 12,6 proc., Kauno kogeneracinės jėgainės – 1,9 procento.
Vertinant šiuos pokyčius svarbu atskirti bendro išmetimų kiekio mažėjimą nuo gamybos dekarbonizacijos. Mažesni išmetimai savaime neįrodo, kad įmonė gamina švariau: juos gali lemti ir mažesnės gamybos apimtys. Norint įvertinti technologinę pažangą, reikėtų palyginti ir išmetimus vienam produkcijos ar pagamintos energijos vienetui.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ ragina Vyriausybę ir LR Seima imtis priemonių, kad būtų mažinama priklausomybė iškastinio kuro – skatinti transporto elektrifikaciją, viešąjį transportą ir darnų judumą, skatinti vartotojus įsirengti saulės elektrines ir šilumos siurblius, skatinti keisti taršias statybos medžiagas klimatui draugiškėmis, plėsti jų pakartotinį naudojimą, riboti mineralinių trąšų naudojimą ir pakeisti jį organininėmis, stiprinti atliekų prevenciją ir perdirbimą.