10 korporacijų paduotų į teismą dėl plastiko taršos

Earth Island institutas yra nevyriausybinė aplinkos apsaugos organizacija, įsteigta dar 1982 m. Berklyje, Kalifornijoje. Ši organizacija remia aplinkos apsaugos aktyvizmą, suteikdama fiskalinę, administraciją ir infrastruktūrinę paramą įvairiems projektams. Earth Island institutas pateikė pirmą tokio tipo ieškinį prieš 10 plastiką gaminančių įmonių (tarp jų Coca-Cola, PepsiCo ir Nestle) už jų vaidmenį plastiko tarša.

Remiantis Break Free From Plastic (BFFP) 2018 m. ataskaita vien Coca-Cola, Pepsi ir Neste yra atsakingos už 14 % plastiko, kuris teršia vandenynus. 2019 m. BFFP auditas identifikavo 10 įmonių, kurios buvo identifikuotos kaip labiausiai atsakingos už plastiko taršą.

Akivaizdu, kad gamintojų ir importuotojų atsakomybė neveikia ir Lietuvoje, kur randama dideli kiekiai atliekų gamtoje, kaip tą parodė Kūrybos Kampas 360 žygis. Kiek dar reikės tokių žygių ir įvairiausių akcijų kaip Darom ar River Clean Up?

Plastikas šiuo metu yra tapęs neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi dėl savo savybių. Plastiko pramonė užpildė rinką su bet kokiu įsivaizduojamu vienkartiniu gaminiu gaminiu: maišeliais, pakuotėmis, indais ir t.t. Daugybė šių nesuyrančių atliekų patenka į miškus, upes, jūras ir vandenynus, tuo pačiu užpildydamos sąvartynus ar virsdamos CO2 deginimo įrenginiuose.

Pateiktas ieškinys buvo užpildytas Kalifornijoje ir jau ankščiau buvusių ieškinių prieš stambiąsias naftos, tabako ir vaistų įmones. Jos kaltinamos už pažeistas vartotojų teises, viešąjį trikdymą, garantijos pažeidimą, įspėjimo nebūvimą, dizaino defektus, aplaidumą ir aplaidumą įspėti.

Didele dalimi dėl vyraujančios neteisingos informacijos apie plastiką prisideda, kad plastikas yra perdirbamas ir už bet kokias su plastiko naudojimu kylančios problemas, pvz. taršą, atsakingas vartotojas, o ne gamintojas. Daugybė šiuo metu į rinką teikiamų plastiko gaminių yra neperdirbami tą puikiai žinant gamintojams. Dalį jų aprašėme straipsnyje “Prekybos centrų galia mažinant perteklinės ir neperdirbamos pakuotės kiekį”.

Skaičiuojama, kad nuo 1950 m. kuomet buvo pradėtas gaminti plastikas, į rinką jo išleista apie 8.3 mln. tonų ir tik 9 % procentai buvo perdirbta. Plastiko pakuočių gamyba, tokia kaip buteliukų, taip pat reikšmingai prisideda prie klimato kaitos.

Deja, dėl to, kad plastikas nėra perdirbamas, didelė dalis jo patenka į besivystančias Pietryčių Azijos šalis tokias kaip Malaizija. Iš Lietuvos 2018 m. ten buvo išsiųsta net 1764 tonos. Ir ši problema tęsiasi, nes dauguma korporacijų tebenaudoja naują, o neperdirbta plastiką: Coca-Cola mažiau nei 10 %, Nestle apie 4 %, o Mars ar Unilever 0 %! Jeigu tokios tendencijos tęsis, tai iki 2050 m. vandenynuose bus daugiau plastiko nei žuvies.

VšĮ “Žiedinė ekonomika” tikisi, kad pateiktas ieškinys privers stambiąsias plastiko pakuotės korporacijas imtis atsakomybės negaminti neperdirbamų plastiko pakuočių, užtikrinti kad ta pakuotė būtų surenkama ir tinkamai informuotų vartotojus.