Prieš gerus septynis metus AB “Lietuvos energija” (dabar AB “Ignitis grupė”) atstovai nuolat pasakodavo sprendimų priėmėjams Seime ir Aplinkos ministerijoje bei visuomenei, kad atliekų deginimas:
- padės išspręsti neperdirbamų atliekų problemą;
- sumažins šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą.
Deginamos tik neperdirbamos atliekos – PANEIGTA
Vis daugiau tyrimų ir studijų, tokių kaip Europos Komisijos Tvarių finansų techninės ekspertų grupės ataskaita, skelbia, kad didelė dalis sudeginamų atliekų yra perdirbamos. Dėl šios priežasties ES traktuoja atliekų deginimą kaip veiklą kuri prieštarauja žiedinei ekonomikai ir parama jai daugiau nebus skiriama (plačiau apie tai čia).
Atliekų deginimas sumažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą – PANEIGTA
Atliekų deginimo jėgainės UAB “Gren Klaipėda” (buvusi UAB “Fortum Klaipėda”) ir UAB “Kauno kogeneracinė jėgainė” yra daugiausiai prie klimato kaitos prisidedančios įmonės, atitinkamai Klaipėdoje ir Kaune. Šiais metais pradedanti veikti UAB “Vilniaus kogeneracinė jėgainė”, tikėtina, taip pat taps daugiausiai prie klimato kaitos pridedančia įmone Vilniuje.
Deginimo proponentai nuolat kartodavo, kad atliekų deginimas padės sumažinti atliekų šalinimą sąvartyne ir su tuo susijusius šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius (ŠESD). Iš tiesų, jeigu skaičiuotume tik atliekų sektoriaus ŠESD, jis gan reikšmingai mažėjo (pagal aplinkos apsaugos agentūros duomenis):

Atrodytų, kad sėkmės istorija ir atliekų deginimas prie to reikšmingai prisidėjo! Tačiau tiesa yra kiek kitokia.
Nuo 2010 iki 2016 buvo periodas, kuomet sąvartynuose, iš esmės, buvo pradėta drausti šalinti biologiškai skaidžias atliekas siekiant įgyvendinti ES Sąvartynų direktyvą. Tuo pačiu vyko aktyvus periodas, kuomet beveik visuose įrenginiuose atliekų tvarkymo centruose buvo atidarytos mechaninio ir biologinio apdorojimo gamyklos, stabilizuojančios mišrių komunalinių atliekų biologiškai skaidžią dalį. Nuo 2016 iki dabar galima laikyti tolesne biologiškai skaidžių atliekų atskiro surinkimo ir apdorojimo plėtros faze, kuomet išsiplėtė žaliųjų atliekų surinkimo ir kompostavimo aikštelių infrastruktūra, o kai kuriuose regionuose net pradėtas atskiras žaliųjų atliekų surinkimas. Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo procesas yra su CO2 išmetimu ir tas puikiai matosi, bet jis reikšmingai mažesnis nei šalinant sąvartyne:

Tuo pačiu atliekų deginimas iš tiesų sumažina atliekų šalinimą sąvartyne ir CO2 išsiskyrimai nebeskaičiuojami prie atliekų sektoriaus. Jie skaičiuojami prie … energetikos sektoriaus.
Kas nutinka, jeigu pridedame iškastinio kuro CO2 tonas iš atliekų deginimo įrenginių, kurie apskaitomi ATL sistemoje (duomenys čia) ir energetikos sektoriuje:

2016 m. pabaigoje į ATL sistemą buvo įtraukta UAB “Gren Klaipėda”, o 2019 m. pabaigoje buvo pridėta ir UAB “Kauno kogeneracinės jėgainė”. Pastarosios tų metų iškastinio kuro CO2 tonos siekė tik 179 tonas, o 2020 m. tas skaičius jau pasiekė 86 628 tonas CO2 ir, neabejotinai, 2021 m. dar labiau augs – jėgainė pradėjo veikti pilnu pajėgumu. Prie ŠESD išmetimų nuo 2021 m. prisidės ir UAB “Vilniaus kogeneracinė jėgainė”. O tai reiškia, kad atliekų sektoriaus ir atliekų deginimo poveikis klimato kaitai ne mažės, o tik didės!
Tvarus sprendimas: atliekų prevencija, pakartotinis naudojimas ir perdirbimas
Lietuvai norint tapti klimatui neutralia valstybe 2050 m. reikia padaryti taip, kad kuo mažiau susidarytų atliekų ir kuo ilgiau ir intensyviau būtų išnaudojamos žaliavos. Keli sprendimai:
- didesnė įpareigojanti gamintojų ir importuotojų atsakomybė;
- pradedami taikyti mokesčiai už vienkartinius ir neperdirbamus produktus;
- aukšti sąvartyno ir deginimo mokesčiai.
Visi surenkami mokesčiai skiriami padėti įmonėms keisti savo produkciją bei pakartotinio naudojimo ir perdirbimo infrastruktūrai gerinti. Tokios priemonės ne tik leistų pasukti žiedinės ekonomikos keliu, sumažintų ŠESD, bet ir sukurtų daugybę naujų darbo vietų (plačiau čia).