Pastaruosius kelis metus, vis labiau įsivyraujantis judėjimas mažinti atliekų šalinimą sąvartyne, pasuko netvaria linkme. Vietoje to, kad reikšmingai didėtų atliekų vengimas, antrinis panaudojimas, dalinimasis ir perdirbimas, labiau auga atliekų deginimas. Vien 2017 m. Europoje virš 70 mln. tonų atliekų buvo sudeginta. Atliekų deginimas yra pristatomas ne tik kaip puiki priemonė tvarkytis su atliekomis, bet ir kaip bei kaip atsinaujinanti energetika.. Bet ar tikrai?
Zero Waste Europe paruošė informaciją apie atliekų deginimo poveikį klimatui, kuri paneigia šį mitą.
Surinkti duomenys rodo, kad Europoje veikiančių atliekų deginimo jėgainių pagamintos elektros CO2 intensyvumas yra dvigubai didesnis nei ES elektros tinklų vidurkis ir reikšmingai didesnis nei iš įprastinio iškastinio kuro tokio kaip dujos. Išeina, kad kiekviena iš atliekų deginimo gauta elektros kWh prisideda prie klimato kaitos daugiau.
Atliekų perdirbimas lyginant su atliekų deginimu neturi toksinių išmetimų bei ženkliai mažesnį aplinkosauginį poveikį. Deja, šalys pasistačiusios deginimo įrenginius lieka su ribota atliekų tvarkymo politika, nes jiems reikia užtikrinti nuolatinius atliekų kiekius deginimui. Geras to pavyzdys yra Skandinavija, kuri ankščiau buvo viena lyderiaujančių su atliekų perdirbimu, bet situacija ten nesikeičia jau kelis dešimtmečius. Lietuva pagal savo perdirbimo rodiklius ne tik kad pasivijo, bet ir pralenkė daugumą to regiono valstybių.
Atliekų deginimo įrenginiai, dažnai statomi net 30 metų periodui, gali tapti rimta kliūtimi ES pasiekti klimatui neutralaus regiono 2050 tikslą. Lietuva, kuri taip pat įsipareigojo to siekti, neužilgo turės tris atliekų deginimo įrenginius, kurie išmes milžiniškus kiekius CO2. Be to, tokių įrenginių gaunamos pajamos ne tik už energijos pardavimą bet ir už atliekų vartų mokestį, iškreipia konkurenciją aukcionuose lyginant su atsinaujinančia energetika.
Džiugu, kad neseniai Europos Komisija pašalino atliekų deginimą iš ekonominių veiklų, kurios prisideda prie kovos su klimato kaita. Deja, atliekų deginimas dar ilgai ir reikšmingai veiks ne tik Lietuvos bet ir visos ES judėjimą link žiedinės ekonomikos.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Aplinkos Ministeriją ir Seimo Aplinkos Apsaugos Komitetą apsvarstyti galimybę įvesti atliekų deginimo mokesti, kuris teigiamai paveiktų atliekų srautus, vis daugiau jų nukreipdamas į perdirbimą.
Parengta remiantis Zero Waste Europe publikacija.