Pastaraisiais metais Šiaurės Europoje kilo daug sukčiavimo atvejų, susijusių su padirbtais biodegalais. Naujas tyrimas (čia) rodo, kad kelis atvejus siejo Bosnijos bendrovė, kuri visoje Europos Sąjungoje pardavė tūkstančius tonų suklastotų degalų.
Pagrindiniai tyrimo atradimai:
- Sukčiai pasinaudojo pagrindine ES klimato politika ir pigius tradicinius biodegalus pardavinėjo kaip brangius iš atliekų pagamintus biodegalus.
- Įtariama, kad Bosnijos bendrovė “Sistem Ecologica” pardavinėjo JAV sojos biodyzeliną, klaidingai paženklintą kaip antros kartos degalus, pagamintus iš panaudoto kepimo aliejaus.
- Bosnijos tyrėjai teigia, kad “Sistem Ecologica” kelerius metus tiekė 17 įmonių devyniose ES valstybėse narėse.
- Tarp jų buvo ir biodegalų pardavėjai, kurie buvo kaltinami sukčiavimu su naudotu kepimo aliejumi Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje.
Nuo 2009 m., kai Briuselis nustatė, kad iki ateinančio dešimtmečio pabaigos 10 proc. bloko transporto degalų turi sudaryti atsinaujinantys ištekliai, ES vis labiau pradėjo naudoti biodegalus. Paklausa ypač išaugo nuo 2018 m., kai blokas padidino šį tikslą iki 14 proc. 2030 m.
Taisyklėse taip pat reikalaujama, kad degalų pardavėjai įrodytų, jog biodegalai, kuriuos jie įmaišo į dujas ir dyzeliną, nedaro žalos aplinkai. Tradiciniai biodegalai, gaminami iš maistinių žaliavų bei sojos ir palmių aliejaus, skatina žemės naudojimo keitimą, pvz., daugiamečių pievų suarimą ar miškų kirtimą Lotynų Amerikoje ir Azijoje. Iš naudoto kepimo aliejaus pagaminti biodegalai yra ypač patrauklūs, nes kai kurios valstybės narės juos, kaip atliekas, paverstas degalais, įskaičiuoja dvigubai, kad būtų pasiektas ES 14 proc. tikslas.
Didėjant paklausai didžiosios energetikos bendrovės, tokios kaip “Royal Dutch Shell”, “TotalEnergies”, “Neste”, “Orlen” ir “Repsol”, paskelbė laviną investicijų į naujas naftos perdirbimo gamyklas, galinčias perdirbti naudotą kepimo aliejų. Tačiau tai sukūrė sukčiavimui palankią sistemą.
Naudoto kepimo aliejaus pagrindu pagaminti biodegalai yra gerokai brangesni už biodegalus, pagamintus iš gryno aliejaus, tačiau juos sunku atskirti plika akimi, o į ES įvežamos siuntos retai tikrinamos. Nesąžiningi prekiautojai, atlikę keletą paprastų dokumentų pakeitimų, klaidingai nurodydami, kad siunta yra naudotas kepimo aliejaus, gali padidinti jos vertę milijonais eurų, o tikimybė, kad jie bus sugauti, yra nedidelė. Sukčiavimu naudoto kepimo aliejaus sektoriuje ne tik švaistomas ES biudžetas, bet ir kenkiama kovos su klimato kaita tikslams.
OLAF (Europos kovos su sukčiavimu tarnyba) pradėjus tirti “Sistem Ecologica”, į ją atidžiau pažvelgė ir Bosnijos mokesčių institucija. Agentūros skaičiavimais, bendrovė pardavė daugiau kaip 115 000 tonų biodegalų devynioms ES šalims, įskaitant Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Nyderlandus.
Degalus pirko mažiausiai 17 bendrovių, pradedant mažomis naftos perdirbimo įmonėmis ir baigiant Vengrijos milžine “Mol”, kuri neseniai paskelbė pradėsianti maišyti naudoto kepimo aliejaus biodegalus į savo dyzeliną, kaip dalį 1 mlrd. dolerių investicijų į tvarią energetiką. Atrodo, kad kai kurie pirkėjai yra mažesnės prekybos bendrovės, įsikūrusios tokiuose mokesčių rojuose kaip Šveicarija ir Liuksemburgas.
Kiti biodegalų sukčiavimo atvejai
2012 m. Belgijos muitinė apkaltino kelias energetikos bendroves, tarp jų ir didžiąją Prancūzijos bendrovę “TotalEnergies”, kuri tuo metu vadinosi “Total”, pasipelnymu iš sukčiavimo schemos, pagal kurią buvo importuojamas JAV biodyzelinas, pagamintas iš sojų ir rapsų aliejų, prisidengiant Norvegijos kilmės produktais.
Įtariama, kad 2011-2012 m. “TotalEnergies” iš Liuksemburge įsikūrusios bendrovės “Einer Energy Sàrl” įsigijo 19 siuntų. Kaip ir “Sistem Ecologica” atveju, biodegalai buvo gabenami per ES pakraštyje esančią šalį, kad būtų išvengta 24 mln. eurų (27 mln. JAV dolerių) antidempingo muitų.
Šių metų birželį nuskambėjo kitas atvejis, kuomet audito bendrovė, Europos Sąjungos įgaliota tikrinti tvarų kurą, sustabdė trijų Kinijos biokuro eksportuotojų sertifikavimą po to, kai atlikus auditą paaiškėjo, kad negalima patikrinti tikslaus jų atliekų iš Malaizijos ir Indonezijos šaltinio. Tuomet Vokietija inicijavo Europos Sąjungos tyrimą dėl didelio kiekio iš Kinijos į Europą importuojamų biodegalų, siekdama įvertinti, ar degalai atitinka ES tvarumo kriterijus.
Padėtis Lietuvoje
Vien per pusę metų Lietuvoje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba skyrė dvi baudas Lietuvos degalinių tinklams už vartotojų apgaudinėjimą:
- Vykdydama Alternatyviųjų degalų įstatymo laikymosi kontrolę savo srityje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) prižiūri, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiose degalinėse būtų prekiaujama benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 proc. biodegalų, ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų. Už tai, kad UAB „Viada LT“ Tauragėje esančioje degalinėje prekiavo dyzelinu, kurio kiekviename litre buvo 2,52± 0,04 proc. (remiantis Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizikinių ir technologijos mokslų centro Vilniaus Radiocarbon laboratorijoja) biodegalų, VVTAT bendrovei skyrė 50 tūkst. eurų baudą.
- Vilniaus, Kauno, Panevėžio ir Šilutės r. UAB „Jozita“ priklausančiose degalinėse atrinkti benzino ir dyzelino bandiniai buvo ištirti VVTAT Naftos produktų laboratorijoje ir Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro Vilniaus Radiocarbon laboratorijoje, kuri nustatė, jog penkiuose dyzelino bandiniuose buvo nustatyta mažiau kaip 6,2 procento biodegalų, skaičiuojant pagal bendrą degalų ir biodegalų mišinio energinę vertę. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, VVTAT už Alternatyviųjų degalų įstatymo 16 straipsnio 6 dalies pažeidimą UAB „Jozita“ skyrė 300 tūkst. baudą.
O kaip reikalai su naudoto kepimo aliejaus importu ir eksportu Lietuvoje?
Pagal Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos sistemą (čia) galima nustatyti skirtingų prekių kategorijų prekybos apimtis ir kiekius.
Top 10 naudoto aliejaus importo krypčių:
Top 10 naudoto aliejaus eksporto krypčių:
Remiantis turimais prekybos duomenimis, Lietuva yra didžiulė naudoto aliejaus importuotoja iš Lenkijos ir eksportuotoja į tokias šalis kaip Vokietija, Vengrija, Čekija, Latvija ir ta pati Lenkija.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia atsisakyti biodegalų, nes jie ne tik prisideda prie biologinės įvairovės ir klimato krizių, bet taip pat yra būdas apgauti tiek vartotoją tiek biudžetą, ir pakeisti juos atsinaujinančia elektros elektros energija pagaminta iš saulės ar vėjo taikant daugiklį 4.