Pirmos kartos biodegalai yra gaminami iš maistinių žaliavų tokių kaip kviečiai, rapsai, cukriniai runkeliai ir pan. Tai reiškia, kad vietoje to, kad tokie produktai būtų panaudoti žmonių mitybai, jie yra panaudojami biodegalų gamybai. Žmonių mitybos poreikiai nesumažėja, o tai reiškia, kad tenka didesnius plotus gamtos panaudoti žemės ūkiui, pvz., iškertant miškus ar suariant daugiametes pievas.
Žemės ūkis taip pat yra labai taršus ir prisideda prie klimato kaitos (naudojant mineralines trąšas – jų gamyboje bei naudojime, naudojant traktorius varomus iškastiniu kuru) bei biologinės įvairovės naikinimo (naudojant pesticidus).
Visa tai reiškia, kad pirmos kartos biodegalų naudojimas turi didžiulį neigiamą poveikį aplinkai ir yra net žalingesnis nei iškastinis kuras:
Dalis Europos Sąjungos valstybių jau planuoja sumažinti pirmos kartos biodegalų naudojimą arba yra pasitvirtinę itin mažus rodiklius (plačiau čia):
- Estija: 2022 – 4.5 %, 2023 – 2.5 %, nuo 2024 – 0.5 %
- Suomija: 2.6 %
- Vokietija: 4.4 % (svarstoma mažinti)
- Nyderlandai: 1.4 %
- Ispanija: 2022 – 7 %, 2023 – 3.5 %, 2024 – 3.1 %, nuo 2025 – 2.6 %
Estija šiuo klausimu yra pati pažangiausia valstybė visoje Europos Sąjungoje.
Atsinaujinančių išteklių energetikos direktyva suteikia naujas galimybes dėl pirmos kartos biodegalų (plačiau čia), 26 str. 1 d.:
“Kai biodegalų ir skystųjų bioproduktų, taip pat transporto sektoriuje suvartojamo biomasės kuro, pagaminto iš maistinių arba pašarinių augalų, procentinė dalis valstybėje narėje yra apribota iki mažesnės nei 7 % dalies arba kai valstybė narė nusprendžia šią procentinę dalį dar labiau apriboti, ta valstybė narė gali 25 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą būtiniausią procentinę dalį sumažinti atitinkamai ne daugiau kaip 7 procentiniais punktais.”
Toje pačioje direktyvoje net yra įvardijama kodėl turėtų susimažinti:
“Netiesioginis žemės naudojimo pakeitimas įvyksta, kai vietoj tradicinės maistinių ir pašarinių augalų gamybos imama auginti biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro gamybai skirtus augalus. Dėl tokios papildomos paklausos padidėja žemės poreikis ir žemės ūkio paskirties žemės plotai gali būti plečiami užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, pavyzdžiui, miškus, šlapžemes ir durpynus, taip sukuriant papildomą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1513 (15) pripažinta, kad dėl didelio šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės naudojimo keitimo, gali būti prarasta visa nauda, susijusi su tuo, kad naudojant atskirus biodegalus, skystuosius bioproduktus ar biomasės kurą išmetama mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ar jos dalis.”
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ministeriją ir Seimo narius uždaryti kelią netvariems biodegalams pagamintiems iš rapsų, kviečių, palmių, sojų ir t.t.