Nacionalinis energetikos ir klimato srities valdymo planas turėtų padėti Lietuvai pasiekti “fit for 55” tikslus 2030 m. ir galiausiai klimato neutralumą 2050 m.
Šiuo metu vykdoma viešoji konsultacija: plačiau čia.
Plane yra puikių priemonių, deja, yra ir keletas itin neefektyvių ir net žalingų. Taip pat matyti, kad dalis priemonių, kažkodėl nebuvo įtrauktos, nors galėtų labai reikšmingai pasitarnauti.
Dėl esamoms politikos priemonių:
- AEI12-E “Privalomas biodegalų maišymas į mineralinius degalus” – itin neefektyvi ir prie didesnės taršos prisidedanti priemonė, kuomet, pvz., rapsai ar kviečiai naudojami biodegalams, jų auginimo ir apdorojimo šiltnamio efektą sukeliančios dujos yra perkeliamos į kitus sektorius, o transporto sektoriuje, naudojant biodegalus – didėja azoto oksidų išmetimai t.y. oro tarša, kuri turi reikšmingą neigiamą poveikį gyventojams.
Dėl planuojamų politikos priemonių:
- MT21-P “CCS/CCUS technologijų diegimas” – transformacija ir aplinkai draugiškesnes technologijas yra efektyviausias būdas sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.
- MT17-P, MT22-P, VR12-P – neefektyvus viešųjų finansų naudojimas technologijai (branduolinei energetikai), kurios nėra ir neatsiras Lietuvoje dėl kaštų, saugumo ir visuomenės pasipriešinimo.
Neįtrauktos priemonės:
- Projektuojant naujus visuomeninės, pramoninės ir komercinės, gyvenamosios paskirties pastatus (jų dalis), turi būti numatyta įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojantį elektros energijos gamybos įrenginį, kurio leistina naudoti galia būtų ne mažesnė kaip vartotojo objektui suteikta leistina naudoti galia. Kai nurodytos leistinos generuoti galios atsinaujinančius energijos išteklius naudojančiam elektros energijos gamybos įrenginiui įrengti nėra techninių galimybių, nurodytos paskirties pastato (jo dalies) valdytojas turi užtikrinti, kad elektros energijos vartojimo poreikis būtų padengtas kitais pagrindais įsigyjama elektros energija iš atsinaujinančių energijos išteklių – kaip nurodyta Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 48 str. 2 d.
- Naujų iškastinių kuro katilų tiekimas ir naudojimas Lietuvoje ribojamas, kaip tai yra daroma daugybėje kitų ES šalių. Plačiau: https://www.circulareconomy.lt/kada-atsisveikinsime-su-iskastinio-kuro-katilais/
- Visos biudžetinės įstaigos privalo apsirūpinti saulės elektrinėmis ant stogų (kur leidžia techninės sąlygos) – efektyvi investicija leidžianti sutaupyti viešųjų lėšų.
- Pilnas iškastinio kuro subsidijų panaikinimas – paliekant net ir dalį subsidijų, jos iškraipo rinką ir toliau skatina naudoti iškastinį kurą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Energetikos ir Aplinkos ministerijas tobulinti NEKSVP, kad jis pilnai atitiktų visuomenės lūkesčius (klimato neutralumą 2040 m.) bei nedarytų žalos aplinkai.