Naujoji Seimo energetikos ir darnaus vystymosi komisija vos ne pirmo posėdžio metu ėmėsi nagrinėti šiuo metu paskelbto jūrinio vėjo konkursą (čia) ir jau įvyko 3 posėdžiai:
Esminiai daliai komiteto narių užkliūnantys konkurso elementai:
- konkursas laikomas įvykusiu esant ir 1 dalyviui;
- didžiausia galima siūlyti sandorio kaina ‒ 125,74 Eur/MWh.
Oponuojanti pusė teigia, kad jūrinio vėjo projektas gali kainuoti apie 200 mln. Eur per metus vartotojams, jeigu elektros kaina didmeninėje rinkoje siektų apie 50 Eur/MWh (čia). Remiantis tokia logika, grubiai skaičiuojant, gautųsi, kad per 15 metų viskas kainuotų apie 3 milijardus Eurų.
Buvęs energetikos ministras Dainius Kreivys pateikia kitokius argumentus už jūrinio vėjo parko statybą:
“1. Nepastačius jūros vėjų parkų, 2030 m. Lietuvoje bus pagaminta tik 75% šalies sunaudojamos elektros energijos. Šaltinis – „EPSO-G“ grupės samdytos britų-olandų įmonės „DNV“ tyrimas. Lietuvos energetikos agentūra tyrimo duomenis patvirtina. Pastačius parkus 2030 m. kirstume 100% reikalingos elektros ribą ir taptume eksportuotojais. Komisijos nariai klaidina teigdami, kad mūsų elektros poreikis po 6 metų išliks toks, koks yra dabar. Tai neįmanoma jokiais teoriniais skaičiavimais.
2. Nepastačius Jūros vėjų parkų, turėsime pirkti elektros trūkumą iš biržos (nes kaip minėjau, pasigaminsime ne daugiau 75% poreikio). Tai reiškia, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas mokės už elektrą 5-6 ct/kwh brangiau, o valstybė kas metus praras 1.26 mlrd. Eur. Jei jūros parkai veiktų, elektros kaina Lietuvoje turėtų būti 50-55 eurais mažesnė nei tuo atveju, jei jūros parkai nebus įrengti. Tai ne mano sugalvoti duomenys, o išimtinai Lietuvai darytas National Renewable Energy Laboratory (JAV) modeliavimas. <…>”
Abi pusės remiasi spėliojimais, tad paprasčiau būtų paskaičiuoti kas nutiktų, jeigų jūrinio vėjo parkas imtų veikti dabar.
Jūrinio vėjo parko potencialas
Planuojama jūrinio vėjo parko galia: 700 MW
Vokietijos energetikos koncernas RWE skaičiuoja (čia), kad 1 instaliuotas GW Baltijos jūroje generuoja apie 4 TWh elektros energijos. Panašius skaičius pateikia ir jūrinio vėjo lokacijoje vėjo greičio tyrimą atlikusi įmonė (čia), kad būtų galima pagaminti iki 3 TWh (prie 700 MW parko galios).
Labai simplifikavus, vidutinė jūrinio parko gamyba turėtų siekti apie 320 MWh per valandą. Žinoma, tas skaičius priklauso nuo metų laiko kaip rodo vidutinio vėjo greičio diagrama ir nuo kitų geofizinių reiškinių.
Kaštų-naudos modeliavimas
Remiantis Litgrid duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo suvartota apie 11 TWh (čia) (1256 MWh per valandą). 2024 m. duomenys turėtų būti panašūs, nes sparčiai augantis gaminančių vartotojų skaičius mažina paklausą didmeninė rinkoje, o pramonės, transporto ir šildymo sektorių dekarbonizacija – didina. Tuomet potencialūs jūrinio parko 2,8 TWh (320 MWh per valandą) sudarytų apie 25 % visos suvartojamos elektros energijos.
Sukuriamą naudą ir kaštus galima apskaičiuoti: y1*(x1-x2) – y2*(x3-x2), kur y1 – suvartojamas elektros kiekis (poveikis Baltijos šalims, bet aktuliausia Lietuvai), y2 – jūrinio vėjo pagaminamas elektros kiekis, x1 – pradinė kaina, x2 – galutinė kaina, x3 – aukciono kaina.
Naudojant vidutines vertes (y1 – 1256 MWh, y2 – 320 MWh, x1 – vidutinė elektros kaina Lietuvoje 2024 m. – 87,44 EUR/MWh, x2 – galutinė elektros kaina įtraukus y2 kiekį už 0 Eur/MWh), x3 – 126 EUR/MWh:
1256(87,44-x2)-320*(126-x2)>0
69505 – 936×2 > 0
x2 < 74,23 EUR/MWh arba dėl jūro vėjo parko bendras kainos pokytis siekia ne mažiau 13,21 EUR/MWh prie dabartinių rinkos sąlygų. Didėjant pagaminamam kiekiui, kainos sumažėjimas gali būti mažesnis.
Realių atvejų palyginimui imamos konkurso kainos lubos (apie 126 Eur/MWh) ir atsitiktinai kelios valandos, kuriose kaina panaši, didesnė ir mažesnė lyginant su vidutine mėnesine ir prie pasiūlos pridedama 320 MWh elektros energijos už 0 EUR/MWh. Viešai prieinamos TIK 1 paskutinės paros duomenys (čia).
- 2024-12-27 04:00 – 05:00 (EET) Nordpool kaina 99,74 Eur/MWh, kiekis apie 2433,75 MWh (LT 1 073,3 MWh)
Paklausa:
Pasiūla:
Preliminariai skaičiuojant kaina galėjo baigtis apie 6 Eur/MWh ir 2550 MWh. Tai reiškia, kad pirkėjai rinkoje sutaupytų apie 93 EUR/MWh*2433,75 MWh= 226 000 EUR (LT: 93 EUR/MWh*1073 MWh= 99 789 EUR) ir Lietuvos vartotojai išleistų 320 MWh*120 EUR/MWh=38 400 EUR. Skirtumas siekia 187 600 EUR (LT: 61 389 EUR).
- 2024-12-28 06:00 – 07:00 (EET) Nordpool kaina 157,70 Eur/MWh, kiekis apie 2916 MWh (LT: 1 412,9 MWh)
Paklausa:
Pasiūla:
Preliminariai skaičiuojant kaina galėjo baigtis apie 0 Eur/MWh ir 3043 MWh. Tai reiškia, kad pirkėjai rinkoje sutaupytų apie 157 EUR/MWh*2916 MWh= 457 812 EUR (LT: 157 EUR/MWh*1413 MWh= 221 841 EUR) ir Lietuvos vartotojai išleistų 320 MWh*126 EUR/MWh=40 320 EUR. Skirtumas siekia daugiau nei 417 000 EUR (LT: 181 521 EUR).
- 2024-12-29 23:00 – 24:00 (EET) Nordpool kaina 5,80 Eur/MWh, kiekis apie 3113 MWh (LT 1 575,5 MWh)
Paklausa:
Pasiūla:
Preliminariai skaičiuojant kaina galėjo baigtis apie 0 Eur/MWh ir 3127 MWh. Tai reiškia, kad pirkėjai rinkoje sutaupytų apie 6 EUR/MWh*3113 MWh= 18 678 EUR (LT: 6 EUR/MWh*1575,5 MWh= 9 453 EUR) ir Lietuvos vartotojai išleistų 320 MWh*126 EUR/MWh=40 320 EUR. Skirtumas siekia daugiau nei – 21 642 EUR (LT: -30 867 EUR).
Saugumo elementas
Lietuva (iš esmės ir Latvija su Estija) importuoja didžiulius elektros energijos kiekius iš Švedijos ir elektros energijos kaina tiesiogiai nuo to priklauso. Matant, kad tokios jungtys gali būti lengvai nutraukiamos kaip tas nutiko su Estlink 2 jungtimi 2024-12-26, atsiranda didesnis poreikis turėti savo gamybą.
Išvada
Turint jūrinio vėjo parką galima elektros energiją pasigaminti pigiau ir tas (šios dienos sąlygomis) pilnai kompensuotų vartotojų praradimus už paramą tam pačiam jūriniam parkui. Tuo pačiu ir energetinė sistema būtų saugesnė.