Jeigu miestuose būtų mažiaus biomasės katilų – oro kokybė būtų geresnė
Oro tarša, ypač smulkiomis kietosiomis dalelėmis (KD2,5), kelia didelę grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Lietuvoje didžiųjų miestų gyventojai reikšmingai kenčia nuo prastos oro kokybės.
Europos aplinkos agentūra apskaičiavo, kad 96 proc. miestų gyventojų ES yra veikiami koncentracijos, viršijančios Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą 5 µg/m3 normą. Dėl to ES kasmet anksti miršta apie 238 000 žmonių.
Jungtinio tyrimų centro (JTC) atliktame tyrime (čia), kuriame analizuojami taršos lygiai ES, Šveicarijos, Norvegijos ir Jungtinės Karalystės miestuose, turinčiuose daugiau kaip 50 000 gyventojų, nustatyta, kad 56 % nagrinėjamų miestų pagrindinis taršos šaltinis yra deginimo veikla gyvenamajame sektoriuje, įskaitant buitinius prietaisus, virykles ir katilus.
Biomasės deginimas namų ūkiuose
Atlikę skaičiavimus su „Sherpa“ (čia) – JTC priemone, kuria galima nustatyti vietos KD2,5 koncentracijos kilmę pagal sektorius, – mokslininkai nustatė, kad vidutinis malkų ir anglių deginimo gyvenamajame sektoriuje indėlis į KD2,5 susidarymą svyruoja apie 27 %.
Lenkijos, Rumunijos, Šiaurės Italijos, Kroatijos ir Baltijos šalių miestų grupėje malkų ir anglių naudojimas gyvenamajame sektoriuje sudaro daugiau kaip 50 % KD2,5.
Iš biomasės pagaminta energija sudaro apie 60 % ES suvartojamos atsinaujinančiosios energijos. Mažinti anglies dioksido išmetimą galima sparčiau efektyviau naudojant turimą biomasę, o ne namų ūkių šildymui naudojant individualias mažo efektyvumo krosneles ar katilus.
Kova su klimato kaita ir oro tarša
Lietuvoje biomasės arba malkų naudojimas laikomas alternatyviu šilumos šaltiniu siekiant mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą.
Tačiau biomasė taip pat yra vienas iš pagrindinių oro taršos šaltinių Lietuvoje, ypač miestuose, o miestuose išmetami teršalai turi didelę įtaką bendrai šalies kietųjų dalelių koncentracijai. Perėjimas nuo malkų naudojimo namų ūkių šildymui prie geresnės namų ūkio izoliacijos arba šilumos siurblių ir saulės šilumos padėtų pagerinti piliečių gyvenimo lygį. Reikalingi integruoti sprendimai, kurie padėtų spręsti tiek klimato kaitos tiek oro taršos problemas.
Anglis ir durpės pradėtos riboti, biomasė – ne
Vilnius tapo pirmuoju miestu Lietuvoje, kuriame nuo 2023 m. birželio 1-osios buvo neleidžiama kūrenti anglies ir durpių briketų. Kaip viena iš alternatyvų gyventojams siūloma tiesiog pakeisti kuro rūšį į biomasę.
2024 m. Seimas nuo 2026 metų gegužės uždraudžia deginti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes keturiuose šalies kurortuose bei šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų. Tuo metu miesteliuose ir kaimuose šis draudimas negaliotų. Biomasė į šį sąrašą nebuvo įtraukta.
Geroji patirtis ES miestuose
Nyderlandų Utrechto miestas planuoja iki 2030 m. uždrausti naudoti malkines krosnis ir židinius. Atsisakymas bus pradėtas 2025 m. sausio mėn., kai naujuose namuose nebebus leidžiama įrengti dūmtraukių.
Nuo to mėnesio taip pat bus uždraustas kiemo malkų kūrenimas, įskaitant laužavietes ir malkomis kūrenamas picų krosnis. Malkų deginimo nutraukimas yra didesnio oro kokybės gerinimo plano dalis, pagal kurį taip pat bus siekiama sumažinti kelių transporto priemonių išmetamų teršalų kiekį iš dyzelinių variklių ir kai kurių senesnių transporto priemonių.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimą riboti tiek iškastinio kuro tiek biomasės deginimą buitiniuose katiluose visuose miestuose ir gyvenvietėse, kuriose užterštumas per pastaruosius tris metus viršijo Pasaulio sveikatos organizacijos nustatytą 5 µg/m3 normą.