Prieš kelis metus Žemės ūkio ministerijos užsakytu tyrimu (čia) nustatyta, kad kasmet iššvaistoma beveik 394 828 tonų maisto. Vienam gyventojui gaunasi apie 141 kg. Didžioji dalis (apie 60 %) iššvaistoma namų ūkiuose ir vienam gyventojui sudaro 86 kg maisto per metus.
Tai yra milžiniški kiekiai maisto, kurio, jeigu apie 50 % jo būtų valgoma, laisvai pakaktų vienam-dviem mėnesiams.
Ar yra būdų sumažinti maisto švaistymą namuose? Pats paprasčiausias yra kompostavimas namuose. Pačio išmetamo maisto kiekių jis nesumažina, BET sumažina į atliekų tvarkymo sistemą patenkantį maisto atliekų kiekį. Tuomet tokių maisto atliekų nereikia transportuoti ir kurti bei operuoti kompostavimo ar anaerobinio apdorojimo įrenginiais.
Yra įvertinta daugybę studijų (kelios suvestinės čia ir čia) susijusių su vartotojų švietimu apie maisto švaistymą. Švietimas neveikia. Vieninteliai veiksmai, kurie turėjo statistiškai reikšmingą poveikį maisto švaistymo namų ūkiuose atžvilgiu – pagerinti vartotojų maisto tvarkymo įgūdžiai (pvz. maisto apsipirkimo planavimas, teisingas maisto laikymas, turimų atsargų naudojimas, likučių naudojimas) arba pasikeitusios socialinės nuostatos.
Kaip nepamiršti turimų besibaigiančio galiojimo ar tinkamumo vartoti maisto produktų bei likučių? Juos tinkamai pažymėti! Pateiktas pavyzdys – Australijos labdaringos organizacijos OZHARVEST.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia “Maisto banką” pasiūlyti lietuvišką tokios juostelės versiją Lietuvoje.