Klimato krizė yra vienas iš didžiausių iššūkių, su kuriuo šiandien susiduria pasaulis. Taip mano Lietuvos ir Europos piliečiai, šių metų pavasarį atliekant specialią Eurobarometro 565 apklausą. Joje buvo klausiama daugiau nei 26 000 ES piliečių (daugiau nei 1000 iš Lietuvos) nuomonės apie klimato kaitą ir perėjimą prie aplinkai draugiškesnės ekonomikos.
Tyrimo rezultatai rodo, kad piliečiai yra susirūpinę dėl ateities, taip pat pateikiama jų nuomonė apie tai, kaip klimato krizė vaizduojama žiniasklaidoje, ir jų požiūris į tai, kas turėtų imtis iniciatyvos sprendžiant šią problemą
Investicijos dabar, kad nereikėtų brangiau mokėti po to
Vidutiniškai 27 ES valstybių narių piliečiai priskiria klimato kaitą prie vienos iš didžiausių žmonijos problemų, kurią lenkia tik ginkluoti konfliktai ir skurdas. Lietuva nėra išimtis – čia klimato kaita užima net antrą vietą. Apskritai, tiek Lietuvoje (83 %), tiek kitose valstybėse narėse – (Europos vidurkis yra 84 %) – piliečiai klimato krizę laiko „rimta problema“.
Tuo pačiu metu klimato veiksmai yra laikomi keliu į tvaresnę ateitį tiek sveikatos, tiek ekonomikos požiūriu. Investicijos į transformaciją, visų pirma, yra laikomos pagrindiniu veiksniu klimato kaitos poveikio švelninimui. 77 % europiečių (70 % Lietuvoje) mano, kad tokios investicijos kainuotų mažiau nei potenciali klimato kaitos padaryta žala.
Kas turėtų imtis veiksmų: nacionalinės vyriausybės, Europos institucijos ar verslas?
Nors klimato kaita yra kolektyvinis iššūkis, reikalaujantis visų mūsų visuomenės dalyvių suderintų pastangų, Europos piliečiai, atrodo, mano, kad pagrindiniai veikėjai, atsakingi už veiksmų ėmimąsi, yra nacionalinės vyriausybės, Europos Sąjunga ir pramonė – būtent tokia tvarka.
Eurobarometro apklausa taip pat pabrėžia šių dalyvių sinergijos svarbą: 84 % ES (Lietuvoje – 83 %) piliečių mano, kad Europos įmonėms reikia daugiau paramos, kad jos galėtų konkuruoti pasaulinėje švarių technologijų rinkoje. Tuo pačiu metu 77 % ES piliečių (Lietuvoje – 70 %) teigia, kad konkurencingumas ir pramonės inovacijos labai priklausys nuo to, kaip įmonės sugebės įgyvendinti klimato atžvilgiu tvarias praktikas.
Klimatas ir komunikacija: neužpildyta spraga
Nepaisant to, kad klimato krizė plačiai pripažįstama kaip rimta problema, tyrimas atskleidžia didelį atotrūkį tarp to, kaip aiškiai apie šią problemą informuoja žiniasklaida. Visoje ES 52 % piliečių mano, kad tradicinės žiniasklaidos priemonės neteikia aiškios informacijos apie klimato kaitą, o Lietuvoje šis skaičius siekia 59 %. Be to, daugiau nei pusei Lietuvos respondentų (53 %) nurodo, kad jiems sunku rasti patikimą turinį socialinės žiniasklaidos platformose, o tai rodo platesnius iššūkius, su kuriais susiduriama šiandienos sudėtingoje informacinėje erdvėje.
Ši neaiškumas atspindi gilesnę problemą, su kuria susiduria Lietuva, susijusią su žiniasklaidos vaidmeniu formuojant visuomenės supratimą apie klimato krizę. Itin daug žiniasklaidos turinio Lietuvoje formuoja įmonės, o dalis iš jų yra pasirengusios klaidinti gyventojus ir vartotojus. Ypatingu pavyzdžiu galėtų būti laikoma biodegalų pramonė, kuri yra subsidijuojama ir padaro gerokai daugiau žalos aplinkai ir klimatui nei sukuria naudos. Oligarchai susiję su biodegalų pramone nuolat samdo lobistus ir įvairias žiniasklaidos priemones skleisti klaidinančią informaciją susijusią su biodegalais.
Sutarimas dėl žaliojo kurso
Europos piliečiai, ir Lietuvos piliečiai, pripažįsta klimato krizės skubumą ir tvirtai remia klimato veiksmus: 81 % ES piliečių (71 % lietuvių) pritaria žaliojo kurso tikslui iki 2050 m. pasiekti klimato neutralumą.
Taigi, ką reikia padaryti, kad šie tikslai būtų pasiekti? Didžioji dauguma lietuvių (58 %) mano, kad verslas ir pramonė labiausiai atsakingi už klimato veiksmų skatinimą.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia LR Seimo narius, Vyriausybę ir savivaldą atliepti visuomenės lūkesčius imtis aktyvesnės politikos, kad verslas ir pramonė galėtų kovoti prieš klimato kaitą.