Yra didžiulis poreikis atsisakyti iškastinio kuro naudojimo dėl jo išmetamų šiltnamio efektą sukelinčių dujų ir teršalų, kurie sukelia didžiulius neigiamus poveikius klimatui, gamtai ir žmonėms. Dalyje pasaulio miestų, kartais net ir Vilniuje, esant mažam vėjui ir intensyviai taršai net susidaro smogas. Besikeičiant aplinkosauginei padėčiai, ypatingai dėl mažesnės taršos transporto priemonėse, tokių situacijų vis mažėja.
Tolesnis vidaus degimo transporto priemonių atsisakymas ir pakeitimas tvariu judumu bei elektrinėmis transporto priemonės yra vienas iš pagrindinių sprendimų. Remiantis Pietų Kalifornijos universiteto tyrimu (čia), taip pat galintis prailginti gyvenimo trukmę. Mokslininkai išanalizavo 2013 – 2019 m. duomenis susijusius su elektromobiliu skvarba Kalifornijoje. Buvo nustatytas toks poveikis: vos 20 nulinių išmetimų transporto priemonių padidėjimas 1000 gyventojui lemia 3,2 % astmos atvejų sumažėjimą, kuomet kreipiamasi į skubios pagalbos skyrių.
Ataskaitoje nurodoma, kad amerikiečiai kasmet astmai išleidžia 56 milijardus dolerių, iš kurių 50 milijardų dolerių skiriama jos gydymui. Kitose ataskaitoje cituojamose studijose apskaičiuota, kad visiškai perėjus prie nulinių išmetimų transporto priemonių iki 2050 m. būtų sutaupyta 1,2 trilijono dolerių sveikatos priežiūros išlaidų, išvengta 2,7 milijono astmos priepuolių ir išgelbėta 110 000 gyvybių. Lietuvoje skaičiai kitokie, bet atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje yra apie 55 tūkstančiai suaugusiųjų sergančių astma (plačiau čia), o Kipre per metus gydyti astmą kainuoja apie €580 (plačiau čia), o Italijoje – €741 / €1260 (plačau čia), galima teikti, kad per metus Lietuvoje astma kainuoja maždaug ne mažiau 30 mln eurų, o tikėtina, kad apie 40 – 50 mln. eurų vien suaugusiesiems.
VšĮ “Žiedinė ekonomika” kviečia Lietuvos Respublikos Seimą nepalaikyti Transporto ministerijos iniciatyvos dėl privalomų mažos taršos zonų atsisakymo, nes tai kainuoja ne tik klimatui ir gamtai, bet ir tiesiogiai gyventojams.